Man, priešingai nei kai kuriems mano kolegoms, tokia valstybės vadovės pozicija pasirodė labai tinkama, ypač atsižvelgiant į tai, kad N.Venckienės elgesį svarsto Teisėjų etikos ir drausmės komisija ir kad Seime sprendžiamas klausimas dėl jos neliečiamybės panaikinimo.
Mano nuomone, bet koks prezidentės pareiškimas tokiame kontekste tuoj pat galėtų būti įvertintas kaip tam tikras spaudimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai bei Seimui ir įveltų valstybės vadovę į pigų politikavimą, kuriuo dabar užsiima visi, kas netingi.
Prezidentės atsisakymas komentuoti N.Venckienės tinkamumą užimti teisėjos pareigas pradžiugino dar ir dėl to, kad man pasirodė, jog taip prezidentė taiso savo klaidą, kai ji paskubėjo stoti į vienos iš konfliktuojančių šalių pusę. Galbūt netiesiogiai, bet gana nedviprasmiškai.
Prezidentės žodžiai dėl N.Venckienės prieštarauja jos veiksmams ir galbūt net priesaikai, kurią ji davė padėjusi ranką ant Lietuvos Konstitucijos.
Priešingai, nei teigė kai kurie mano kolegos, tokios D.Grybauskaitės pozicijos anaiptol nesiejau su pastaruoju metu sumažėjusiais jos populiarumo reitingais. Galiu, žinoma, klysti, tačiau manau, kad prezidentei reitingai, nors ir svarbūs, kaip ir kiekvienam politikui, nėra tokie reikšmingi kaip prieš tai buvusiam valstybės vadovui.
Be to, sieti D.Grybauskaitės reitingus su N.Venckiene ir apskritai Garliavos istorija būtų nelabai logiška, nes kad ir kokią poziciją beužimtų prezidentė, dalis pastaruoju metu vis labiau kiršinamos visuomenės vis tiek liks nepatenkinta.
Tad iš pradžių paprasčiausiai atrodė, kad prezidentė pasielgė išmintingai ir solidžiai, kaip ir dera valstybės vadovei. Trūko gal tik paaiškinimo, kodėl ji pasirinko tokią poziciją – man atrodė, kad nesunku buvo, pavyzdžiui, pasakyti, kad ji nenori kištis ten, kur nesiekia jos kompetencija – į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Seimo darbą.
Paaiškinimas atėjo vėliau ir, priešingai, nei pirminė prezidentės pozicija, jis manęs visai nenudžiugino. „Jeigu bus įrodyta, kad teisėja padarė nusikalstamą veiką, ir įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis, ji bus atleista, kaip ir numato Konstitucija“, – pareiškė D.Grybauskaitė, ir šis jos pareiškimas nėra nei išmintingas, nei solidus.
Pirmiausia todėl, kad prezidentės žodžiai dėl N.Venckienės prieštarauja jos veiksmams ir galbūt net priesaikai, kurią ji davė padėjusi ranką ant Lietuvos Konstitucijos.
Nepatingėjau patikrinti, ir, jei teisingai suskaičiavau, per savo kadenciją prezidentė yra atleidusi iš pareigų 12 teisėjų dėl teisėjo vardo pažeminimo, nors atleidimo metu nė vienu atveju nebuvo įrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika.
Jei neklystu, iki šios dienos tik viena teisėja – V.Pilitauskienė – teismo buvo pripažinta kalta, o pusei atleistųjų teisėjų net nebuvo pareikšti kaltinimai. Vienos atleistos teisėjos – A.Šimaitienės – byla nutraukta suėjus senaties terminui.
Atsižvelgiant į tai, D.Grybauskaitės pareiškimą reikėtų vertinti kaip valstybės vadovės asmeniškai N.Venckienei suteiktą imunitetą. Nepaisant to, koks bus Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Seimo sprendimas.
Man atrodo, kad tai neišmintinga, nesolidu ir nedera valstybės vadovei.
