Būtent taip pasijutau pastarosiomis dienomis – kai skaičiau Valstybės saugumo departamento viešą ataskaitą ir prezidentės D.Grybauskaitės metinį pranešimą.
Abu šie dokumentai žiniasklaidoje buvo gausiai cituojami ir komentuojami: vieni rado juose patvirtinimą, kad didžiausia grėsmė Lietuvai yra rusiški serialai, rusiškos dainos ir bandymas užgniaužti laisvą žodį apie „Euroviziją“, o kiti pagaliau suprato, kokios yra tikrosios alergiškos partijoms buvusios komunistės D.Grybauskaitės pažiūros.
Buvo dar ir tokių, kurie džiaugėsi, kad Lietuvoje pagaliau viskas gerai, arba suprato, kodėl joje vis dar taip pat blogai. Negalėjo nesuprasti, nes prezidentė labai suprantamai paaiškino: „Mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai.“
Man toks paaiškinimas sukėlė dvejopus jausmus. Viena vertus, aukščiausios valdžios pareigūnės gebėjimas būti savikritiška nuteikia optimistiškai, kita vertus, VSD juk teigia, kad viena didžiausių grėsmių Lietuvai yra Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų bandymas skatinti nepasitenkinimą Lietuvos valdžia.
Jei tikėčiau viskuo, ką girdžiu ar skaitau, galėčiau pradėti įtarti, kad tos tarnybos veikia per mūsų prezidentę. Lygiai taip pat, kaip prieš 10 metų, kai buvo kilusi grėsmė nacionaliniam saugumui, nes buvo nuspręsta pakeisti VSD vadovą. Nuo to laiko vadovai pasikeitė tris kartus, tačiau vis dar esame saugūs, nors grėsmės iš esmės nesikeičia.
Todėl manau, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos D.Grybauskaitei įtakos nedaro. Prezidentė teisi – pagrindinė problema yra riboti mūsų valdžios, įskaitant visus jos lygius, gebėjimai.
Iš esmės visi mes riboti. Vienus riboja praeitis, kitus – žinių ar intelekto stoka, trečius – principų ir vertybių stoka.
Kiek sunkiau suprasti, kodėl kai kurie iš mūsų savo ribotumą bando primesti kitiems. Nežinau kaip jums, bet man visiškai nesuprantama, kodėl VSD pareigūnai yra įsitikinę, kad, pavyzdžiui, aš, kaip ir dauguma sveiko proto Lietuvos piliečių, kaip nors reaguoju į Rusijos bandymus „perrašyti istoriją“ ar įteigti, kad, pavyzdžiui, Lietuvos lenkai kelia grėsmę lietuvybei.
Prezidentė teisi – pagrindinė problema yra riboti mūsų valdžios, įskaitant visus jos lygius, gebėjimai.
Juk nei man, nei – neabejoju – daugumai sveiko proto Lietuvos piliečių net nekiltų mintis, jog bandymas sudaryti palankesnes sąlygas piliečių lenkų integracijai į visuomenę leidžiant jiems prisitaikyti prie naujos egzaminavimo tvarkos, gali „skaldyti šalį”, kaip kad teigia D.Grybauskaitė.
Sveikas protas taip pat neleidžia man ir – neabejoju – daugumai Lietuvos piliečių aklai tikėti savo ribotumą pripažįstančių valdžios atstovų raginimais negalvoti apie ekonominę naudą ir kainas ieškant kelių į energetinę nepriklausomybę. Nes būtent sveiko proto pergalė prieš ribotumą lemia, kad apie tai galvojame.
Ir tik dėl to, kad sveikas protas laimi, yra vilties, kad pažanga Lietuvoje tęsis. Nepaisant ribotų valdžios gebėjimų ir jos bandymų mums įteigti, kad esame neįgalūs suprasti mus supančią aplinką ir priimti tinkamus sprendimus.
Taip nėra, ir tik ribotumas kai kam neleidžia to suprasti.
