Ir abi pusės būtų neteisios. Nes vienas centas kartais gali reikšti labai daug. Ypač, jei tas centas yra susijęs su jūsų (ir mano) asmenine pinigine. Taip pat – dėl to, kad už to cento gali būti pasislėpę šimtai milijonų litų bei plika akimi kartais nepastebimų interesų.
Kalbu apie trečiadienį Vyriausybės priimtą sprendimą sumažinti Lietuvos elektrinei kitiems metams buvusios Vyriausybės nustatytą elektros energijos gamybos kvotą nuo 1,53 iki 0,9 mlrd. kilovatvalandžių.
Kainų komisijos pirmininkė D.Korsakaitė, komentuodama šį sprendimą, pareiškė, kad jis leis jau patvirtintą elektros kainą sumažinti vienu ar net 1,5 cento už kilovatvalandę.
Prisiminkite, kiek kilovatvalandžių elektros energijos suvartojate per metus, padauginkite šį skaičių iš vieno arba pusantro ir gausite pradinę šios Vyriausybės vertę 2013 metams.
Iš pirmo žvilgsnio, viskas paprasta – nereikia investicijų, nereikia referendumo ir jo propagandai vėjais paleistų milijonų litų. Pakanka susirinkti į posėdį ir nuspręsti.
Tai, žinoma, tik viena vieno cento pusė. Aversas, numizmatų terminais kalbant. Įdomesnis yra reversas – interesai, kurie slypi už naujosios ir buvusios Vyriausybės sprendimų.
Norint įžvelgti, kas yra reverse, galima paklausyti, kaip Vyriausybės sprendimą dėl gamybos kvotos Lietuvos elektrinei sumažinimo komentavo naujasis energetikos ministras J.Neverovičius, kuris moka anglų kalbą ir dėl kurio kompetencijos energetikos srityje niekam nekilo klausimų: „Mes atsisakome gaminti iš brangių dujų ir vietoj to perkame pigesnę elektrą rinkoje“.
Kieno interesams atstovavo A.Kubiliaus Vyriausybė, pirkusi brangias dujas, kurių, pasirodo, visai nereikia.
Taigi J.Neverovičius sako, kad A.Kubiliaus Vyriausybė dėl nežinomų priežasčių buvo linkusi gaminti elektrą iš brangių dujų, kurias Lietuva perka iš „Gazprom“. Ir visa tai mes sužinome po ketverių metų kalbėjimo, koks blogas yra „Gazprom“ koncernas, kaip jis diskriminuoja Lietuvą, kuri dėl tos diskriminacijos net kreipėsi į Stokholmo arbitražinį teismą.
Nežinau, kaip jums, bet man tai atrodo labai keista – viena ranka muši, o antra – duodi, tai yra, perki dujas iš „Gazprom“ diskriminacinėmis kainomis, nors tų dujų iš esmės ir nereikia. Tiesa, svarbi detalė čia yra tai, kad už tas mums, pasirodo, visai nereikalingas dujas mes vis dėlto turime susimokėti.
Dar keisčiau yra tai, kad J.Neverovičius, kuris, primenu, kalba angliškai ir kurio kompetencija nekelia abejonių, tvirtina, kad Lietuvos elektrinės minimali energijos gamybos kvota galėtų būti dar mažesnė, tai yra, apie 0,66 mlrd. kilovatvalandžių per metus, o tai galėtų reikšti dar papildomą apie 0,3 cento nuolaidą elektros kainai.
Atsižvelgiant ir į naujosios Vyriausybės sprendimus dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio surinkimo bei kvotinių elektros energijos gamintojų reguliavimo, gausime dar papildomus 0,3 cento už kilovatvalandę.
Tai kiek tada verta A.Butkevičiaus Vyriausybė, jei vartotojai už elektrą per metus sumoka apie 4 mlrd. litų? Ir kieno interesams atstovavo A.Kubiliaus Vyriausybė, pirkusi brangias dujas, kurių, pasirodo, visai nereikia.
