Daugiau apie LRT generalinio direktoriaus rinkimus
- Kandidatas į LRT vadovus įvardijo, ką darytų kitaip, ir pakomentavo ryšį su G.Nausėda
- Dar vienos kadencijos siekianti LRT vadovė atsisakė dalyvauti debatuose
- LRT vadovo rinkimai: trys ankstesni kandidatai iš kovos pasitraukė
Iš karto taip ir girdžiu piktus komentarus, kad, matyt, Valinskui jau subinė svyla, nes bijo, kad atėjusi nauja valdžia išpirdolins jį iš LRT su visomis jo laidomis, todėl ir imasi šitos temos. Visus taip manančius turiu labai nuliūdinti, nes jeigu tikrai ko nors bijočiau, tai šios temos apskritai neliesčiau, kad tik, gink Dieve, ko nors neįžeisčiau. Juk negali būti tikras, kas laimės – Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ar Aistis Zabarauskas – ne ant to pastatysi ir viso gero.
Na, o kadangi man vienodai, tai ir rašau, nes noriu dar kartą atkreipti dėmesį į tai, koks teisiškai skylėtas ir ydingas yra dabar veikiantis LRT vadovo skyrimo reglamentas. Ir ne tik tai. Kažkaip visi įprato „nepastebėti ar pamiršti“, kad viešumoje politinę nepriklausomybę deklaruojanti visuomeninio transliuotojo LRT taryba iš tiesų yra viena labiausiai politizuotų institucijų.
Dar po pirmųjų šiemet nepavykusių LRT vadovo rinkimų teko šia tema diskutuoti su dabartine Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, kuri tiesiai šviesiai pareiškė, kad dabar galiojanti tvarka yra visiškas nesusipratimas ir ją būtina kuo skubiau keisti, turėdama omeny ne tik LRT generalinio direktoriaus skyrimo tvarką, bet ir pačios LRT tarybos sudarymo nuostatas.
Netgi nuskambėjo mintis, kad būtų visiškai racionalu skubiai priimti naują LRT tarybos sudarymo įstatymą, sudaryti naują tarybą, kuri ir išrinktų naująjį LRT vadovą.
Bet apie viską iš eilės.
