Kiek besakyta, bet vis tiek tas pats – tai vienas, tai kitas žinomas veikėjas vis nesuvaldo savo polinkio dalintis genialiomis mintimis, o po to skubiai įrašą trinti ir atsiprašinėti.
Tame sąraše galima rasti Mario Basanov-Ten Walls, Sel’ą, Gytį Paškevičių, Darių Mickų iš „Rebelheart“, Kastytį Kerbedį, Juozą Statkevičių, Vaidą Baumilą ir daugybę kitų. Vieni pasisakė ar prirašė apie homofobiją, antri apie karą Ukrainoje, kiti apie translyčius asmenis, dar kiti apie „storas kiaules“ „Eurovizijos“ atrankoje ir dar velniai žino ką. Nieko nepadarysi, meno žmonės – emocionalūs, karštakošiai, patys prisiverda košės, patys ir srebia. Be to, jie ne rašytojai, pagavo įkvėpimas ir deda į internetus savo opusus.
Tik kad taip vėjavaikiškai elgtųsi rimtas rašytojas, beveik klasikas Andrius Užkalnis, buvo labai netikėta. Anksčiau lyg ir neprisvaigdavo iki tokio lygio, o ir prie stalo kiek yra tekę kartu sėdėti, visada jausdavo saiką, bet šįsyk kažkas pramušė.
