Net jei dar nesusirgome, jis mus paveikė. Sudarkė mūsų kasdienybę, išardė planus, sujaukė mintis, patupdė į nežinomybę.
Koronavirusas ėmė pasakot mūsų mažas istorijas. Kiekvieno vis kitokią, bet su įsirėžusia žyme „korona“.
Šeštadienį kartu su infekuotu vienoje palatoje gulėjęs, tačiau viruso neturintis klaipėdietis nuo šeimos slepiasi nuomojamame bute. Nebežinodamas ką veikti, tiesiog guli lovoje. Kasdien jam skambina specialistai ir klausinėja, ar neturi temperatūros. Po darbo Norvegijoje grįžęs vyras ir vėl nemato šeimos.
Dar vienas izoliuotas vyras nerimauja dėl žmonos. Šiomis dienomis ji turėtų gimdyti. Toje pačioje ligoninėje, kur jam buvo paimtas mėginys dėl viruso. Atsakymas taip pat neigiamas, bet rekomendacija dar pabūti saviizoliacijoje.
Vestuvės balandį ir suplanuotas medaus mėnuo gegužę. Gabrielė ir jos išrinktasis keičia planus. Vestuvės gal ir įvyks, bet ten nematys savo draugų, negalės pasipuošti balta suknele.
Dovilė prieš tarptautinę moters dieną įgyvendino savo svajonę – atidarė gėlių saloną. Pradžia maloniai stebino. Tačiau dabar svajonė ima dužti – visos santaupos išleistos svajonei, santaupų nėra, gėlės vysta uždarytos salonėlyje.
Šešiametė Ema svajojo, kad mama scenoje išvys jos baleto trupės pasirodymą. Tada mergaitė pirmą kartą išgirdo žodį: „Karantinas“.
Penkiamečiui Emiliui tėtis aptiko dantukuose skylutę. Gydytoja dar penktadienį pradėjo dantuką taisyti, kitą vizitą atšaukė.
Mama svajojo apie grįšiantį iš Norvegijos sūnų su anūkais. Ruošėsi viešnagei, galvojo apie vaišes, kaip kutens anūkus. Kada juos sutiks – nežinia.
Močiutė kąsdama obuolį nusilaužė priekinį dantį, kada nuvyks pas gydytoją – neaišku.
Tik ką butą už paskolą įsigijusi kauniečių pora pradėjo remontuoti virtuvę. Užsakė baldus. Tačiau, kada remontas bus baigtas – neaišku. Kaip ir nežinia, ar po šio viruso nešvilpaus kišenėse vėjai.
Pensijos dar nesulaukęs kaunietis savaitgalį patyrė insultą. Žodžio ištarti negalintį vyrą paguldė į ligoninę. Žmona ir dukra nerimauja – lankyti jo negali ir nežino, kada jį vėl išvys.
Medikę žmoną turintis Remigijus išgyvena: ar grįžus jai iš darbo reikėtų vaikus atskirti, ar šeimai kuriam laikui būtų protinga gyventi atskirai? Baimė kausto kiekvieną dieną.
Atšauktos planinės operacijos, vizitai pas gydytojus, stojantis verslas, liūdnai skambantis klausimas: „Ar dar dirbi?“
Tai mūsų visų istorijos, kurias dabar žymi „korona“.