Aurelija Jašinskienė: Šalutinis COVID-19 efektas

Prieš porą dienų skubiai prireikė į paštą. Viename Klaipėdos prekybos centre įsikūrusiame pašto skyriuje ant stiklo pertvaros kabo įspėjimas: viduje gali būti tik penki asmenys, visi turi laikytis atstumo. Įkišę nosį į vidų žmonės išsispausdina registracijos numerį ir kantriai laukia koridoriuje vis žvelgdami į švieslentę.

Staiga įsivėlė klaida – kol buvo aptarnaujamas vienas klientas, švieslentėje įsižiebė kitas numeris. Iš pažiūros kultūringa moteris ėmė garsiai piktintis, kodėl jaunas vaikinas drįso užimti jos eilę. „Tada ir aš taip darysiu“, – pareiškė garsiai ir pamačiusi, kad kita kasa – tuščia, drąsiai nuėjo prie langelio.

Tada pykčio žiežirbos apėmė kitą damą, kurios numeris švietė virš užimtosios eilės. Atsistojusi per du metrus nuo uzurpatorės ėmė garsiai piktintis netvarka.

„Žinote, jūs nesilaikote atstumo, eikite nuo manęs, dar virusais apkrėsit, surukėlė tikra... Ar yra trys metrai? Tuoj pamatuosiu... Matote – du! Traukis nuo manęs. Ir iš viso – patalpoje turi būti penki žmonės. O čia kiek? Penki, šeši. Šeštas, von iš čia“, – žodžių tirada pasklido iš pusamžės moters.

Neatsiliko ir antroji, pagrasinusi pakvėpuoti į nugarą. Apsikeitusius skambiais epitetais, moterys, surauktais antakiais išsiskirstė.

„Korona visu gražumu“, – reziumavo spektaklį su šypsena stebėjęs jaunas vyras.

Kitoje, ekologiškų produktų parduotuvėje, pyktis užvirė, kai eilėje sukosėjo mažametis. Mama buvo apšaukta, kodėl trimetis be kaukės, kodėl jis kosėja, ar ištirtas ir iš viso... kodėl jis parduotuvėje?

Tuo metu koridoriumi slinko senolis, ėjo lėtai maisto parduotuvės link. Susuktas metų naštos, nusmukusi kaukė atidengė nosies šnerves. „Pimpanosis. Tokiems iš viso namie per karantiną sėdėti“, – garsiai replikavo pirkinių vežimą pro šalį stūmęs vyras.

Tai, kas mėnesius verda socialiniuose tinkluose - įžeidinėjimai, nepakantumas, nusileido į kasdienybę. Kaukės pridengė veidus, žmonės įgijo drąsos į viešumą išleisti mėnesių mėnesius galvose brendusį kipišą.

Dar didesnio nepakantumo sulaukia pasveikę po koronaviruso. „Ar laikėtės saviizoliacijos? Kodėl nebedarėte trijų testų? Kokia čia tvarka? Kodėl kiti testavosi, jūs ne? Gal dar pasėdėkite namuose, gal dar mus užkrėsite...“, – beriasi priekaištai.

Nuo praėjusio savaitgalio dešimtys tūkstančių pradinukų tėvų tulžimi taškosi dėl kaukių vaikams, dėl neužtikrintos galimybės mokyti jų namuose, kur bus saugesni ir be kaukių. Pagieža čia išaugo iš jau kliše tapusios tezės „vaikai uždus“.

Užvirė diskusijos, kuo skiriasi priešmokyklinukas nuo pradinuko, jei priešmokyklinukams darželiuose reikia kaukių, kodėl kitiems nereikia. Galop, kodėl dirbantys tėvai turi „kankinti“ savo vaikus ir vesti juos su kaukėmis, o va poniutės bedarbės laiko juos namuose... Šimtai „kodėl“, kuriuos sutirština iš ministerijos kasdien atskriejančios rekomendacijos. Net ir specialistai, vis citavę sveikatos ministrą, staiga pasimeta ir nebežino, ar rytoj, o gal dar šiandien, jau nebus priešingai.

COVID-19 išmokė mus laikytis socialinės distancijos, tačiau įkaitino atmosferą: nepakantumas visuomenėje paaštrėjo kaip niekada.

Karantinas vieną dieną baigsis, nusiimsime taip nemėgstamas kaukes, bet kaip žiūrėsime vienas kitiems į akis?