Trumpo pergalę entuziastingai sutiko ne tik Rusija, bet ir buvęs Kuklus klano lyderis Davidas Duke'as. Pats nesėkmingai kandidatavęs į Amerikos senatą, Duke'as socialiniuose tinkluose Trumpo laimėjimu džiaugėsi tokiais žodžiais: „Tai viena iš labiausiai jaudinančių naktų mano gyvenime – nesuklyskite, mūsų žmonės turėjo MILŽINIŠKĄ įtaką Trumpo pergalei.“ Atrodytų, kas čia keisto – kiekvienas panašiu atveju gali prisiimti nuopelnus, nes tai sunku patvirtinti ar paneigti. Tačiau šie vienos iš garsiausių Amerikos rasistinių organizacijų vadovų žodžiai veikiausiai nėra vien tik pigus bandymas pasipuikuoti ir tuo pat metu pelnyti dar daugiau populiarumo.
Galima numanyti, kad tokio kandidato išrinkimas prezidentu dešiniuosius radikalus paskatins organizuotis dar aktyviau negu Trumpo kampanijos metu.
Net jei oficialūs marginalaus Kuklus klano nariai nebūtų turėję didelės įtakos Trumpo pergalei, kiekvienas už šį kandidatą balsavęs žmogus Kuklus klano akyse drąsiai gali atrodyti kaip įrašytas į neoficialių klano narių gretas, savotišką rezervą. Kaip kitaip vertinti balsavimą už žmogų, kuris atvirai pasisakė už tai, kad į Ameriką nebūtų įleistas nei vienas musulmonas, 2015 m. savo rinkimų kampanijos įžanginėje kalboje imigrantus iš Meksikos išvadino nusikaltėliais ir prievartautojais, o pačios rinkimų kampanijos metu atvirai šaipėsi iš azijiečių, juodaodžių amerikiečių ir neįgaliųjų. Dar daugiau – pats Trumpas rinkimų kampanijos metu reiškė atvirą palaikymą Kuklus klanui ir kitoms baltųjų nacionalistų organizacijoms. Galima numanyti, kad tokio kandidato išrinkimas prezidentu dešiniuosius radikalus paskatins organizuotis dar aktyviau negu Trumpo kampanijos metu.
Tačiau būtų klaidinga galvoti, kad visi už Trumpą balsavę amerikiečiai iš tiesų palaiko Kuklus klano idėjas. Veikiausiai nemaža dalis jų, kaip ir Amerikos pilietybę turintis keleivinio lėktuvo pilotas, su kuriuo dar prieš rinkimus teko diskutuoti viename Amsterdamo barų, balsavo už Trumpą galvodami, kad šis pirmiausia ketina Amerikai vėl grąžinti jos prarastą šlovę ir ekonominį klestėjimą. Pasak šio požiūrio, rasizmą ir seksizmą Trumpas pasitelkė tik tam, kad pelnytų neišsilavinusių ir netolerantiškų rinkėjų balsus, tačiau išrinktas visas tas kalbas pamirš ir susitelks į savo išsikeltus didžius planus. Visgi, įdomu kokia dalis už Trumpą savo balsus atidavusių žmonių iš tiesų buvo tie įsivaizduojami „netolerantiškieji“, kuriuos neva reikia apgauti.
Galbūt taip pripratę prie meluojančių politikų rinkėjai klausydamiesi rasistinių Trumpo kalbų iš tiesų manė, kad tai melas. Kas, jei didžioji dalis balsavusiųjų iš tiesų netikėjo jo rasistiniais pasisakymais (įskaitant ir kitų rasių rinkėjus, kurie pagal statistika atidavė savo balsus už Trumpą). Ir kas nutiks, jei staiga paaiškės, kad Hitlerio retoriką primenančios Trumpo kalbos nebuvo tik rinkimų triukas. Ar tada didelė dalis už Trumpą balsavusių žmonių nepasijus apsigavę ir nusivylę? Tuo labiau kad ir kandidato į prezidentus duotas miglotas ekonominio augimo pažadas nebuvo pagrįstas jokia detalesne programa.
Prie Trumpo išrinkimo taip pat prisidėjo ir situacija, kurioje nebuvo kito kandidato, kuris atstovautų Amerikos darbo klasės žmonėms. Iš pradžių dalį Bernie Sanderso idėjų perėmusi Clinton greitai jas pamiršo ir didesnio dėmesio darbuotojų teisėms bei socialinės atskirties mažinimui neberodė. Kita nemažiau svarbi priežastis – dabartinė demokratijos, valstybės ir valdžios samprata nuvertėjo į areną įžengus tarptautinėms korporacijoms, kurios investuoja finansiškai remdamos vienus ar kitus politikus. Paradoksalu, tačiau šioje situacijoje pats būdamas verslininku Trumpas atrodo savotiškai nuoširdus. Rinkėjai žiūrėdami į jį ir mato jį. Trumpas su visais neadekvačiais pasisakymais, kuriems galbūt rinkėjas ir nepritaria, gali atrodyti geriau negu už politiko esanti neregima ir galimai jį valdanti ranka.
Tačiau vis dar labai sunku patikėti vienu iš rinkimų aspektų – tuo, kad nepaisant visų seksistinių Trumpo kalbų ir seksualinio priekabiavimo skandalų, už jį balsavo net 42 proc. moterų (tarp jų net 53 proc. baltaodžių moterų). Jei pažadus pastatyti sieną tarp JAV ir Meksikos bei į šalį neįleisti musulmonų ar išsakytą palaikymą Kuklus klanui ir galėtume laikyti rinkimų triukais, kuriuos tapęs prezidentu Trumpas galimai pamirš, tai jo seksizmas buvo ir yra netgi labai realus. Tad tokie balsavimo rezultatai turėtų kelti didelį susirūpinimą.
Daugybė moterų Trumpui pateikė kaltinimus seksualiniu priekabiavimu, o viso to kulminacijos tašku galime laikyti prieš mėnesį „Washington Post“ publikuotą įrašą, kuriame girdime Trumpą sakant: „Mane iš karto patraukia grožis – tiesiog pradedu bučiuoti jas. Tai kaip magnetas. Tiesiog iš karto nieko nelaukdamas imu bučiuoti. Ir kai esi žvaigždė – jos leidžia tau tai daryti. Gali daryti ką tik nori. Griebti už tarpkojo. Ką tik nori.“ Tame pačiame 2005 m. darytame įraše jis taip pat pasakoja kaip santykiavo su vedusia moterimi kaip su „kale“.
Siunčiama tiesioginė žinutė skambėtų maždaug taip – moters pareiga patenkinti vyrą, o ne valdyti šalį.
Rinkiminų debatuose Trumpas gynėsi, kad tai tebuvo „berniukų kalbos“ ir kad nuo to laiko jis pats gerokai pasikeitė, tačiau seksistinės kalbos ir veiksmai nesiliovė net jo rinkimų kampanijos metu. Dar daugiau – tai tapo svarbia jo kampanijos dalimi. Vienu šlykštesnių to pavyzdžių galime laikyti socialiniuose tinkluose 2016 m. balandį pasirodžiusią žinutę: „Jei Hillary Clinton negali patenkinti savo vyro, tai kas skatina ją manyti, kad gali patenkinti Ameriką?“ Šia viena žinute buvo apeliuota ne tik į Billo Clintono sekso skandalą, bet ir į kandidatės lytį. Siunčiama tiesioginė žinutė skambėtų maždaug taip – moters pareiga patenkinti vyrą, o ne valdyti šalį.
Amerika per visą savo istoriją dar niekada nėra turėjusi moters prezidentės. Nuolat kritikavęs ir įžeidinėjęs pirmąjį juodaodį Amerikos prezidentą Baracką Obamą, Trumpas taip pat nevengė laidyti ir seksistinių pastabų, gana sumaniai dažniausiai jų nenukreipdamas tiesiogiai į Clinton. Leisdamas „susivokti“ patiems rinkėjams. Tenka pripažinti, kad Trumpo seksistiniai juokeliai būtų turėję kiek kitokią reikšmę, jam dėl prezidento posto rungiantis su vyru, o ne moterimi. Šiuo atveju kandidato seksizmas ir nuolatinis „netyčia“ prasprūstantis priminimas, kad moterys yra sekso žaisliukai, „šunys“, „kiaulės“ ir galų gale – „kad su visomis moterimis reikia elgtis kaip su kekšėmis“, taip pat keistu būdu pasitarnavo siekiant sumenkinti ir pažeminti pirmąją galimą Amerikos prezidentę.
Atrodytų, tokios ir panašios kalbos turėtų atbaidyti rinkėjus ir – ypač – rinkėjas, tačiau kasdienis seksizmas giliai prasismelkia ne tik į kasdienes mūsų praktikas, bet ir į pačių savęs suvokimą. Ir tūno giliai it parakas, kurį gali susprogdinti atitinkamai neadekvačios situacijos, kurias taip, pripažinkime, meistriškai savo šoumeniškomis kalbomis geba kurti Trumpas.
Per CNN tiesiogiai stebėdama prezidento/prezidentės rinkimų rezultatų aptarimą atkreipiau dėmesį į komunikaciją tarp dviejų studijoje sėdinčių žurnalistų ir jų kolegės. Du vyrai dėl naujų prognozių ar gautų rezultatų nuolat pertraukdavo žurnalistę, taip ir neleisdami jai išsakyti savo minčių bei pastebėjimų. Vienas su kitu jie elgėsi visiškai kitaip. Pratęsdavo vienas kito mintį, papildydavo, pašmaikštaudavo ir... niekada nepertraukdavo. Net tada, kai būdavo gauti rinkimų rezultatai iš naujų valstijų. Nors abejočiau, ar kuris nors iš jų balsavo už Trumpą, tačiau geriau pagalvojus toks kasdienis, nepastebimas ir „natūralus“ seksizmas taip pat smarkiai prisidėjo prie to, kad Trumpas buvo išrinktas JAV prezidentu.
Moterų rinkėjų balsai atskleidė, kad su Trumpo žmona Melania tapatinasi ar norėtų tapatintis žymiai daugiau moterų negu su Clinton. Ir joms toks elgesys kaip Trumpo atrodo pateisinamas, normalus, neesminis, nes – „vyrai lieka vyrais“, o moterys „turi susitaikyti su tuo ir būti moteriškos“. Sunku tikėtis, kad tokiu metu kai vienos galingiausių šalių pasaulyje prezidentu išrenkamas seksistas, maži berniukai nesvajos ateityje būti turtingais ir galingais, tam, kad „galėtų daryti su moterimis ką tik užsimanę“ (net jei dar nežino konkrečiai ką), o mažos mergaitės nesvajos ir nedarys visko, kad ateityje taptų turtingų ir galingų vyrų žmonomis. Tiesą pasakius, tokie užaugę vaikai kaip savo neįgyvendinų svajonių projekciją ir išrinko kitą seną vaiką, kurio žaislais taps Amerika bei pasaulis. Ir Trumpas veikiausiai mano, kad galės su jais „daryti viską ko tik nori“ kaip ir su moterimis.
Aušra Kaziliūnaitė yra rašytoja, VU filosofijos doktorantė
