Aišku, niekada nepasakai, kokie tai buvo tėvai – saugai ir jų, ir jų vaiko privatumą, bet istorija pasidalini, nes daug tėvų net neįsivaizduoja, kas ir kaip vyksta mokyklose. Pasidalinus dažnai susiduri su „negali būti!” ar „negaliu patikėti!” reakcija.
Kodėl? Todėl, kad iš tiesų sunku patikėti!
Žmonės, kurie atrodo ir mandagūs, ir išsilavinę, ir kultūringi, gali būti neįtikėtinai nemandagūs bendraudami su darželiu ir/ar mokykla.
Jeigu manote, kad tokios situacijos yra itin retos (na, kartą per pusmetį), tai Lietuvoje taip nėra. Kol kas. Tačiau tikiuosi, kad – kalbėdami apie mokytojų stoką – nepamiršime, kad didele dalimi atmosferą darbe mokytojui kuriame mes, tėvai. Tad jeigu norime matyti mokytojus mokykloje, nepamirškime to.
Kai mokytojų paprašo įvardinti, kokia yra priežastis, kad jie palieka mokyklą, antra svarbiausių priežasčių yra...mokinių tėvai. Mokytojai atėjo į mokyklą dėl vaikų. Jie nori dirbti su vaikais. Jiems gera dirbti su vaikais. Jie, žinoma, supranta, kad, dirbant su vaikais, tenka dirbti ir su tėvais. Tačiau šiandien – vis dažniau įvardinama – tėvai yra ne partneriai – o, deja, užsakovai.
Ar gali būti užsakovu mokykloje?
