Jei Lietuvos ir Estijos pirmieji BVP įverčiai rodo netikėtai gerus rezultatus, tai Latvijos ekonomikos atsigavimo tempas, tikėtina, bus ne toks spartus. Kas gi slepiasi už šių ekonomikos rodiklių? Pirma išvada akivaizdi – visų trijų Baltijos ekonomikų augimo variklis yra eksportuojanti pramonė. Nemaža dalimi prie Estijos augimo prisidėjo ir išaugęs elektros eksportas, kurį nulėmė ir padidėjęs Lietuvos poreikis, uždarius pagrindinį savo elektros gamintoją – Ignalinos AE.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, transporto, pramonės ir didmeninės prekybos įmonėse sukurtos pridėtinės vertės padidėjimas lėmė teigiamą BVP pokytį antrąjį šių metų ketvirtį. Tokios pat tendencijos stebimos ir Latvijoje. Tačiau Latvijos pramonė sukuria vos ne perpus mažiau BVP nei Lietuvos. Žymiai didesnis nei Lietuvoje vaidmuo Latvijoje tenka paslaugų sektoriui, kuris atitinkamai labiau priklauso nuo vidaus paklausos tendencijų. O vidaus paklausa visose trijose Baltijos šalyse vis dar išlieka silpna.
Tvirto pagrindo atsispirti vis dar nesuranda ir statybų sektorius, buvęs vienas pagrindinių ekonomikos augimo variklių (nes sparčiai augusios statybos „maitino“ ir daugelį kitų ekonomikos sričių). Lėtai atsigaunanti vidaus paklausa išlieka bene didžiausia rizika tvarioms ekonomikos augimo tendencijoms Baltijos šalyse. Negalima užmiršti, kad dalis teigiamo augimo tendencijų yra susiję su vienkartinio pobūdžio veiksniais – pavyzdžiui, teigiamas atsargų pokytis, kurio poveikis, tikėtina, ims silpnėti jau antroje šių metų pusėje, o kitais metais ir visiškai išnyks.
Tad, žvelgiant į ateities perspektyvas, vidaus paklausos atsigavimas yra labai svarbus veiksnys – nes tik atsigaunanti vidaus paklausa galėtų kompensuoti išorės paklausos atsigavimo lėtėjimą bei atsargų augimo pabaigą.
Skiriasi ir rizika
Trijų Baltijos šalių ekonomikoms gresiančios rizikos taip pat skiriasi. Stabiliausia ekonominė aplinka prognozuojama Estijai, kuri jau nuo Naujųjų metų taps eurozonos nare. Tai šalyje gali paskatinti kreditavimo atsigavimą bei investicijų augimą. Lietuvos ekonomikai pagrindiniu rizikos veiksniu ir toliau išlieka fiskalinės politikos griežtinimo poreikis. Stabiliai maža valstybės skola ir subalansuoti valstybės finansai yra kertiniai veiksniai, galintys iš esmės pakeisti investicijų atsigavimo tendencijas Lietuvoje.
Daugiausia neapibrėžtumų išlieka Latvijoje, o didžiausia rizika yra susijusi su jau rudenį įvyksiančiais šalies parlamento rinkimais. Sklandus 2011–ųjų Latvijos biudžeto priėmimas bei jo atitikimas tarptautinių Latvijos kreditorių reikalavimams yra stabilaus Latvijos atsigavimo garantas. Tačiau prieš kiekvienus rinkimus pagarsėjanti populizmo retorika šių tikslų įgyvendinimą gali apsunkinti. O politinis neapibrėžtumas Latvijoje gali turėti neigiamų padarinių ir Lietuvos ekonomikai.
