Kas turi ausis, tas klauso ir girdi, kaip nepasitenkinimo valstybės santvarka pareiškimai tampa vis atviresni, griežtesni ir garsesni. Trumpai apžvelkime jų spektrą.
Darius Kuolys jau seniai yra įsitikinęs, kad Lietuvą valdo ne tie, kurie turėtų. Tariamai valdo tie, kuriuos D.Kuolys vadina nomenklatūra, ir tai yra blogai pilietinei visuomenei, kurią manosi atstovaująs pats D.Kuolys.
Darius Kuolys jau seniai yra įsitikinęs, kad Lietuvą valdo ne tie, kurie turėtų. Tariamai valdo tie, kuriuos D.Kuolys vadina nomenklatūra, ir tai yra blogai pilietinei visuomenei, kurią manosi atstovaująs pats D.Kuolys.
Ši kilni kovos su nomenklatūra paskata ir verčia D.Kuolį siekti pakeisti Konstituciją.
Kaip skelbia jo vadovaujama partija „Lietuvos sąrašas“, siekiant atkurti Respubliką, reikia išplėsti referendumų iniciatyvos teisę, sugriežtinti Seimo narių atskaitomybę rinkėjams, panaikinti Konstitucinį Teismą, žodžiu, iš esmės pertvarkyti valstybę.
Labai panašių pokyčių siekia ir buvęs konservatorius, o paskui buvęs kandidatas į prezidentus Naglis Puteikis. Šis savotiškas liaudies ir inteligentijos kandidatas per visą savo rinkimų kampaniją nuosekliai taikėsi į Konstitucinį Teismą, matyt, laikomą naujuoju nomenklatūros centru.
Jei kam atrodo, kad D.Kuolys ir N.Puteikis tėra vargšai marginalai, tai praėjusią savaitę prie jų prisijungė ir neabejotinai tradicinė politikė Rasa Juknevičienė. Jos nuomone, reikia peržiūrėti Lietuvos prezidento galias. Priminusi Viktoro Janukovyčiaus valdymą Ukrainoje, šešėlinė ministrė leido suprasti, kad dabartinė Konstitucija sutelkia Prezidento rankose per daug „valdžios vadžių“.
Tuo pačiu R.Juknevičienė pasisakė už didesnį VSD pavaldumą Vyriausybei, teigdama, kad „normali žvalgybos institucija“ apskritai turėtų paklusti „kuriai nors iš ministerijų“. Čia jau negaliu trumpam nuo pagrindinės temos nenukrypti.
R.Juknevičienė pasisakė už didesnį VSD pavaldumą Vyriausybei, teigdama, kad „normali žvalgybos institucija“ apskritai turėtų paklusti „kuriai nors iš ministerijų“. Čia jau negaliu trumpam nuo pagrindinės temos nenukrypti.
Kaip ir R.Juknevičienei, man labai rūpi „VSD situacija“. Bet didžiausią nerimą man kelia kaip tik R.Juknevičienės idėja. Tikiu, kad neperdedu: „pakišus“ VSD po Vyriausybe kiltų tiesioginis ir akivaizdus pavojus valstybės santvarkos stabilumui, o gal net ir nepriklausomybei.
Šią išvadą kartą jau esu pagrindęs vien tik istoriniais faktais ir savo nuomonės neatsisakau (https://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/bernardas-gailius-demesio-dar-karta-apie-vsd-500-420209).
Grįžtant prie Prezidento galių, labai tikėtina, kad R.Juknevičienės pareiškimas nėra vien tik jos asmeninė nuomonė. Taip pat manau, kad klysta tie apžvalgininkai, kurie čia įžvelgia vien tik palengva besiartinančių Prezidento rinkimų problemą.
Daugelis konservatorių ne tik iš išskaičiavimo, bet ir dėl įsitikinimo nuosekliai pasisako už parlamentinę respubliką. Atidžiau klausantis šių pasisakymų peršasi išvada, kad dabartinė Lietuvos valstybės santvarka iš principo neatitinka konservatorių vizijos. Todėl visai tikėtina, kad palankiai susiklosčius aplinkybėms ne tik R.Juknevičienė, bet ir kiti šios partijos nariai paremtų valdžios galias perskirstančias Konstitucijos pataisas.
Visas šias Konstitucijos taisymo iniciatyvas, kaip tikras erelis, savo plačiais sparnais užkloja Rolandas Paksas. Jau prieš porą metų jis aiškiai pasakė, kad metas naujai Konstitucijai ir „Trečiajai Respublikai“. Dabartinė Antroji Respublika esą buvo tik pereinamojo laikotarpio struktūra ir „savo galimybes jau išsėmė“.
Žinoma, niekas nedrįstų sieti R.Juknevičienės, D.Kuolio ir net N.Puteikio su R.Paksu. Visi šie žmonės tikriausiai apskritai tarpusavyje nėra pažįstami. Argi kas nors galėtų pagalvoti kitaip?
Bet konkrečios sąsajos čia visai nesvarbios. Svarbi bendra nuotaika – keisti Konstituciją. Ši nuotaika apima vis platesnį politikų ratą. Būtent tokiai nuotaikai patys piliečiai turėtų pasakyti griežtą ir nedviprasmišką „ne“. Kuo greičiau aiškiai pasakys, tuo geriau.
Nė už ką nekeisčiau Konstitucijos, jei ją pakeisti nori R.Paksas, nuo kurio kaip tik Konstitucija mus ir išgelbėjo. Beje, konkrečiai tuomet labai pagelbėjo Vyriausybei nepavaldus Mečio Laurinkaus VSD.
Mano asmeniniam griežtam „ne“ užtektų vieno vienintelio argumento. Nė už ką nekeisčiau Konstitucijos, jei ją pakeisti nori R.Paksas, nuo kurio kaip tik Konstitucija mus ir išgelbėjo. Beje, konkrečiai tuomet labai pagelbėjo Vyriausybei nepavaldus Mečio Laurinkaus VSD.
Bet ne visi turime vienodai ilgą atmintį. Per dešimt metų daugelis jau spėjo primiršti šiurpulį kėlusį „Paks Lituana“. Todėl pridėsiu dar vieną argumentą, kad ir koks nuvalkiotas jis atrodytų. Argumentas telpa į vieną žodį – Rusija.
Gerai nors, kad šis nuvalkiotas argumentas nebeatrodo juokingas. Atidžiai įsižiūrėkite ir pamatysite, kad Rusija jau seniai dalina pasaulį į keletą zonų. Vadinamasis tolimasis užsienis – tai zona, kurioje Rusija nori įgyti įtakos. Būti supervalstybė, lemti pasaulio likimą ir pan.
Artimasis užsienis – tai zona, kurią Rusija ketina vienaip ar kitaip anksčiau ar vėliau užvaldyti. Rusiškomis akimis žvelgiant Lietuva priklauso artimajam užsieniui. Šios zonos valstybėse Rusijai svarbu užtikrinti kuo daugiau politinės įtampos ir nerimo, išlaikant juos tol, kol kada nors, galbūt dar labai negreitai, bus galima įtampą paversti didesniais neramumais, pilietiniu karu ar tarptautiniu konfliktu.
Kažkur girdėta? Kažką primena? Ukrainą? Gali būti. Tai atsiminkite, kad svarbiausias politinis Lietuvos ir Ukrainos skirtumas yra Konstitucija. Galima net dar tiksliau suformuluoti: Lietuva ne dėl to turi gerą Konstituciją, kad priklauso ES ir NATO, o atvirkščiai, tapo ES ir NATO nare tik dėl savo sėkmingos valstybės santvarkos.
Galite neabejoti, kad Rusija šiandien jau tikrai žino, kas yra didžiausia Lietuvos stiprybė. Rusija supranta, kad mes įkūrėme tvirtą ir vieningą valstybę. Būtent dėl to artimiausiu metu tik stiprės jau ne pirmus metus trunkančios pastangos mus padalinti.
Kaip dalinsimės – į lietuvius ir lenkus, raudonuosius ir baltuosius, kairiuosius ir dešiniuosius, „valstybininkus“ ir „pilietininkus“, „prezidentininkus“ ir „parlamentininkus“, partizanus ir stribus, turtuolius ir vargšus, Rusijos požiūriu visiškai nesvarbu. Svarbu, kad pasidalinimas būtų gilus ir efektyvus.
Kaip dalinsimės – į lietuvius ir lenkus, raudonuosius ir baltuosius, kairiuosius ir dešiniuosius, „valstybininkus“ ir „pilietininkus“, „prezidentininkus“ ir „parlamentininkus“, partizanus ir stribus, turtuolius ir vargšus, Rusijos požiūriu visiškai nesvarbu. Svarbu, kad pasidalinimas būtų gilus ir efektyvus.
Esu įsitikinęs: Rusijai tereikia, kad nepasitenkinimas kuo nors mus priverstų... Taip, pakeisti Konstituciją. Nes šiame regione neveiksmingos Konstitucijos pasitaiko dažniau negu veiksmingos. Todėl didelė tikimybė, kad keisdami Konstituciją mes valstybę susilpnintume ir dėl to politinės įtampos ir nerimo padaugėtų. Tokią išvadą gali padaryti net ir ne ypač pajėgus analitikas.
Tikrai nenoriu pradėti diskusijos apie slaptą ar atvirą Rusijos įtaką konkrečioms Lietuvos politinėms jėgoms. Šį kartą man tai nė kiek nerūpi. Man rūpi tik Lietuvos valstybė, nes noriu ir toliau čia patogiai gyventi – niekada neslėpiau, kad mėgstu komfortą.
Todėl tikrai nieko asmeniško. Aš tik sakau: nesuprantu, kaip galima šiandienos tarptautinėje aplinkoje diskutuoti apie Lietuvos prezidento galias, Seimo rinkimų tvarką ar Konstitucinio Teismo panaikinimą.
Reikia visiškai nieko gyvenime nebesuprasti, kad nesuvoktum, kaip, pavyzdžiui, ginčas dėl referendumo teisės gali sukelti pilietinius neramumus, o per juos pabloginti valstybės tarptautinę padėtį.
Politikams, kurie viso šito, atrodo, nesupranta, noriu aiškiai pasakyti: nepraeis. „Not on my watch“, kaip sako anglai. Ne tol, kol aš esu Lietuvos pilietis ir turiu savo laisves. Iš manęs puikų lietuvišką gyvenimą garantuojančios Konstitucijos jūs lengvai neatimsite.
Žinau, kad nedaug tegaliu padaryti. Bet galiu nepatylėti. Ir netylėsiu. Jei liksiu vienas čia rašinėti 15 min.lt tyruose, tebūnie. Bet mano vaikai žinos, kad nėjau su tais, kurie sugriovė savo pačių taip sunkiai statytą valstybę.
