15min tyrimas buvo apie paslėptą politinį procesą, kurio metu po slaptų susitikimų su Lenkijos galingiausiu politiku Jaroslawu Kaczynskiu premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė priėmė naudingų sprendimų Lenkijos naftos koncernui „Orlen Lietuva“, o po to tas pats koncernas parėmė krepšinio klubus, valdomus premjero aplinkos verslininkų.
Tyrimas nagrinėjo politiką, todėl tyrime išsamiai neaprašinėjome visų techninių detalių. Bet šiame komentare pabandysiu atliepti į kai kurias viešas diskusijas, kilusias po 15min tyrimo, ir jose nuskambėjusius teiginius apie technines detales.
Žinau, kad tai gali atrodyti sudėtinga, bet manau, kad svarbu.
- Mintis, girdėta iš kelių skirtingų šaltinių – „Orlen Lietuvos“ skolos už elektros VIAP mokestį negalima vadinti skola, kol to nepatvirtins teismas.
Atsakydama į tai pateiksiu už šią sritį atsakingos Energetikos ministerijos poziciją, kur VIAP įsiskolinimas yra aiškiai vadinamas skola: „Energetikos ministerija visada laikėsi pozicijos, kad VIAP mokėjimai turi būti atlikti ir įmonės, kurios turi skolas už VIAP mokėjimus, juos turėtų padengti“, – antradienį sakė energetikos viceministras E.Purlys.
Jau nekalbu apie tai, kad kompetentingos valstybės institucijos, kuri ir administruoja VIAP mokestį, ataskaitose tai visuomet daugybę metų nurodoma kaip skola. Sakyčiau, kad požiūris turėtų būti atvirkščias, nes, kol teismas nepaneigė kompetentingų institucijų nuomonės, tai yra skola.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos energetikos ministerija - Dar vienas teiginys – tyrime nepaminėta, kad kalbama ne apie visą VIAP mokestį, o apie dalį. Nes „Orlen Lietuva“ moka dalį VIAP mokesčio, o nemoka tik dalies už savo pasigamintą elektrą.
Tai tiesa. Būtent už tą dalį ir susidarė 12 milijonų eurų „Orlen Lietuvos“ skola valstybei ir būtent tai buvo nagrinėta mūsų tyrime. Nemanau, kad tyrime turėjom iki smulkmenų išskirstyti visas mokesčio dalis, kurias „Orlen“ yra sumokėjusi, kalbėjome apie tas, dėl kurių kilo problemų.
Girdėjau ir kitą su tuo susijusį klausimą: kodėl reikia mokėti VIAP mokestį už savo reikmėms pasigamintą elektrą? Kadangi tie vartotojai yra prijungti prie tinklo, o iš VIAP yra remiama ne tik žalioji energetika, bet ir tinklo plėtra, saugumo užtikrinimas, logika yra paprasta: jei naudojiesi tinklu, turi mokėti už jo išlaikymą. Todėl VIAP mokestį moka visi elektros vartotojai. - Su tuo susijęs teiginys – kad dar nė vienas teismas nepasisakė, kad VIAP mokestis (už savo pačių pasigamintą elektrą), kurį ginčija „Orlen Lietuva“ ir kitos įmonės, yra teisėtas, todėl negalima sakyti, kad „Orlen Lietuva“ yra neteisi.
Tai paprasčiausia netiesa. Dar 2015 metais metais Konstitucinis Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad toks mokestis yra teisėtas. „Pareiga už VIAP mokėti ir tiems asmenims, kurie savo ūkiniams poreikiams naudoja savo pasigamintą elektros energiją, nustatyta nepažeidžiant Konstitucijos ir Elektros energetikos įstatymo nuostatų“, – nusprendė Konstitucinis Teismas.
Konstitucinis Teismas šią specifinę mokesčio dalį nagrinėjo ir vertino būtent dėl to, kad to paprašė Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs bendrovių ginčijamą mokestį. Taigi po Konstitucinio Teismo sprendimo reikėtų sakyti priešingai – dar nė vienas teismas nepasakė, kad toks mokestis yra neteisėtas ir jo galima nemokėti.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas - Dar buvo išsakyta, kad VIAP mokesčio lengvatos, kuria daug elektros suvartojančios įmonės galės iš valstybės susigrąžinti 85 proc. šio mokesčio, prašė ne tik „Orlen Lietuva“.
Taip, tuo tikiu. Todėl visur tai pabrėžėme, kad tai aktualu ne tik „Orlen Lietuvai“, o visiems dideliems koncernams, sunaudojantiems daug elektros. Tačiau tai, kad „Orlen Lietuva“, kaip dabar paaiškėjo, jau yra viena iš įmonių, pasirašiusių sutartį dėl tokio mokesčio susigrąžinimo ir pasinaudojimo lengvata, akivaizdžiai rodo, kad šiai įmonei tai naudinga ir aktualu. - Dar vienas argumentas dėl specialiai „Orlen Lietuvai“ pritaikyto elektros rezervo aukciono – kad reikėtų klausti, kiek valstybė dėl to sutaupė. Štai, energetikos viceministras sako, kad buvo sutaupyta apie 30 milijonų, nes koncernas pasiūlė mažą kainą.
Viskas gerai, net puiku. Bet juk niekas nedraudė „Orlen Lietuvai“ dalyvauti aukcionuose ir teikti tuos puikius pasiūlymus bei aukcionus laimėti. Tereikėjo prieš tai sumokėti skolą valstybei. Ar dėl to reikėjo specialiai keisti aukciono taisykles ir pagal „Orlen Lietuvos“ prašymus braukyti iš taisyklių jiems nepalankius punktus? Aš nežinau, bet dėl tokio elgesio abejonių kyla daug.
Beje, kita aukcione dalyvavusi įmonė – Kauno termofikacinė elektrinė buvo lygiai tokioje pačioje situacijoje – ji irgi turėjo skolą valstybei. Bet ši įmonė skolą sumokėjo ir aukcioną taip pat laimėjo. Jei prieš aukcioną „Orlen Lietuva“ būtų sumokėjusi savo skolą, valstybė būtų sutaupiusi jau 40, o ne 30 milijonų eurų.
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ORLEN Lietuva naftos perdirbimo gamykla - „Orlen Lietuva“ sako, kad 15 metų remia krepšinį.
Taip, sutinku, tikrai „Orlen Lietuva“ anksčiau yra rėmusi krepšinį. Pavyzdžiui, „Ryto“ klubą yra parėmusi 2007 metais. Prieš kiek metų tai buvo? Po Vyriausybės sprendimų 2018-aisiais ir 2019-aisiais „Orlen Lietuva“ tyrime minėtus krepšinio klubus parėmė po ilgos ilgos pertraukos. Taigi nemanau, kad yra labai sąžininga sakyti, kad tai nuolat vykstančio proceso dalis.
Beje, 2010 metais „Orlen Lietuva“ nutraukė paramą Lietuvos krepšiniui ir jau ir tuomet buvo kalbama, kad paramą krepšiniui „Orlen Lietuva“ naudoja kaip politinio spaudimo priemonę dėl sau naudingų sprendimų.
Dar Lenkijos žiniasklaidoje mačiau rašoma, kad Lietuvos krepšinyje sunku būtų rasti klubą, kurio savininkai nebūtų susiję su pagrindiniais šalies politikais. Toks argumentas kelia daug abejonių, nes koks populiarus Lietuvoje bebūtų krepšinis, tikrai ne visi pagrindiniai mūsų šalies politikai asmeniniais ryšiais susiję su klubų savininkais.
(Algirdo Venskaus nuotr.)/2013 m. „ORLEN Lietuva“ - „Orlen Lietuva“ sako, kad 15min tyrime įvardinta nuolaidų vertė – 100 milijonų eurų, kurie buvo suteikti taikos sutartimi su „Lietuvos geležinkeliais“, yra gerokai pervertinta. Bet pats koncernas sumos neatskleidžia dėl konfidencialumo.
Taip mes galime diskutuoti iki begalybės ir nežinoti tikrosios sumos. Mums tokią sumą įvardijo keturi nesusiję šaltiniai, dėl savo pareigų ir padėties galintys turėti tokios informacijos. Vienas šaltinis dokumentą matė savo akimis. Žurnalistinėmis priemonėmis to patikrinti neįmanoma, nes ne tik „Orlen Lietuva“, bet ir Lietuvos valstybės institucijos sako, kad sutarimas konfidencialus, ir jo detalių neatskleidžia. - „Orlen Lietuva“ taip pat sako, kad konfidencialios yra ir jų sutartys dėl krepšinio klubų rėmimo, todėl paramos suma negali būti atskleista trečiosioms šalims.
Tai netiesa. Krepšinio klubai yra viešosios įstaigos ir atskleisti paramos vertę juos įpareigoja įstatymas. Citata iš viešųjų įstaigų įstatymo: „Turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir vertė“. Taigi, „Orlen Lietuva“ savo susitarimuose su krepšinio klubais galėjo nusimatyti kokias tik nori sąlygas, bet jos nėra svarbios, nes nė viena sutartis negali prieštarauti Lietuvos įstatymams.
Nežinau, kiek visi šie sprendimai buvo naudingi Lietuvai, ne man reikėtų tai vertinti, o visuomenei, bet tikrai žinau, kad visi šie sprendimai neabejotinai naudingi „Orlen Lietuvai“.
Kodėl jie visi buvo padaryti kažkur šešėliuose? Kodėl mes iki šiol nieko apie tai nežinojome? Juk galėjo premjeras išeiti prieš visus ir pasakyti: „Orlen“ naudai bus priimti tokie, tokie ir tokie sprendimai, to kaina yra X eurų, Lietuva iš to gaus naudą Y eurų ir gerus santykius su Lenkija. Bet nepasakė ir iki šiol taikė tik visko neigimo taktiką.
Tuomet lieka tik ta trečioji nauda ir vis dar iki galo neatsakytas klausimas – kiek eurų gavo krepšinio klubai ir už ką.
