„Visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti“, – 2018-aisiais Seime sakė premjeras Saulius Skvernelis, aiškindamasis dėl sunaikinto savo Vyriausybės įrašo.
Aš buvau viena iš šios bylos dalyvių, kuri visuomet tikėjo, kad visuomenės teisė žinoti, kaip jos pinigais išlaikoma Vyriausybė priima sprendimus, yra ir privalo būti absoliuti. Dėl to mes su kolegomis bylinėjomės beveik dvejus metus. Tuos dvejus metus visi stebėjom, kaip Vyriausybė gina informacijos slėpimą nuo visuomenės, o premjeras S.Skvernelis tvirtina, jog viskas čia tobulai teisėta.
Bet premjeras buvo neteisus. Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje pažymėjo, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti; žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Teismas konstatavo, kad Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kodėl žurnalistams negalėjo būti pateikta informacija apie Vyriausybės veiklą. Teismo nutartyje rašoma, kad informacijos laisvė yra vienas iš demokratinės valstybės pagrindų.
„Valstybė <...> yra konstituciškai įpareigota ne tik nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys, bet ir pati (per savo institucijas) imtis priemonių (pozityvios veiklos), kad visuomenė būtų informuota apie svarbiausius visuomenėje ir valstybėje vykstančius procesus, kad piliečiai (ir kiti gyventojai) gautų kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti“, – teismas savo nutartyje citavo Konstitucinio Teismo nutarimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika sako, jog įstatymai negali leisti savavališkų apribojimų, kurie gali tapti netiesioginės cenzūros forma, valdžios institucijoms sukuriant kliūtis rinkti informaciją.
„Konstatuotina, kad buvo pažeista pareiškėjų teisė gauti, rinkti ir skleisti informaciją. Dėl to Atsakovės [Vyriausybės kanceliarijos] atsisakymai [pateikti pasitarimo garso įrašą] pripažintini nepagrįstais ir neteisėtais“, – rašoma galutinėje ir neskundžiamoje teismo nutartyje.
Ką į tai atsakė pati Vyriausybė? Vyriausybės tarnautojai suraitė pranešimą spaudai su tokia antrašte: „Teismas nustatė, kad Vyriausybė nepažeidė pasitarimų garso įrašų darymo tvarkos“. Vyriausybė skelbėsi, kad teismo sprendimu buvo nustatyta, jog Vyriausybės kanceliarija tvarkydama pasitarimų įrašus veikė teisėtai ir nepažeidė galiojusių teisės aktų.
Teismo nutartyje nėra nei tokių žodžių, nei sakinių, kuriuos taip išdidžiai surašė Vyriausybė. Paradoksas, bet valstybės institucija, kuri dedasi kovojanti su melagingomis naujienomis ir propaganda, pati skleidžia tokias naujienas iš savo oficialaus interneto tinklapio.
Miela Vyriausybe, galiu jums pasiūlyti dar kelias antraštes, kurios lygiai taip pat tiksliai apibūdintų teismo sprendimą kaip ir jūsiškė: „Teismas nustatė, kad Vyriausybė nepažeidė tarpgalaktinės teisės normų“, „Teismo vertinimu, Vyriausybė nepažeidė Marso kraterių eksploatavimo tvarkos“, „Teismas įvertino: Vyriausybės veiksmai neturėjo įtakos Saturno žiedų sukimosi trajektorijai“.
Atrodo, kosmoso sritis Vyriausybės reakcijai nusakyti yra tinkamiausia. Kiek liūdniau yra tai, kad už šį Vyriausybės pralaimėjimą ir visos visuomenės teisės žinoti pažeidimą sumokės ne kas kitas, o ta pati visuomenė mokesčių mokėtojų pinigais.
Teismas nusprendė, kad sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo jau nebeįmanoma atkurti, nes praėjo per daug laiko. Visgi po šio teismo sprendimo tapo visiškai aišku, kad Lietuvoje yra Vyriausybė ir premjeras, kurie buvo išrinkti tarnauti piliečiams, bet pažeidė esminius mūsų demokratijos principus ir tų pačių piliečių teises. Ką su tuo daryti toliau? To, matyt, kiekvienas galėtų paklausti savęs.