Įstatymo projekto pateikimo stadijoje net 78 Seimo nariai balsavo už tokį pasiūlymą, prieš buvo šeši, susilaikė – 13. Kaip balsavo parlamentarai, galite pamatyti ČIA. Likimo ironija, kad 34 „valstiečių“ frakcijos nariai balsavo už pasiūlymą. Tačiau tokiai idėjai nepritaria pačių „valstiečių“ deleguotas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kurio ministerija yra atsakinga už valstybinę žemę. Panašu, kad „valstiečiai“ patys neleidžia sau dirbti, arba bent jau savo ministrams.
„Dabar daug diskutuojama apie NŽT, apie korupcinius dalykus, bet [...] kalbant apie žemės valdymo funkciją, [korupcijos rizikos] vertinimas savivaldybėse dar prastesnis“, – sakė B.Markauskas. Ir čia ministras yra teisus.
Naujausiais, 2016 metų, korupcijos žemėlapio tyrimo duomenimis, savivaldybės yra kur kas labiau korumpuotos už žemėtvarką. 22 proc. gyventojų įvardino savivaldybes tarp penkių labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje, 6 proc. įvardino žemėtvarką. Panašus vaizdas yra ir su verslininkų nuomone. Įmonių tyrime 20 proc. verslininkų manė, kad savivaldybės yra tarp penkių labiausiai korumpuotų institucijų, vos 3 proc. pasirinko žemėtvarką.
Tačiau atrodo, kad S.Gentvilas į šiuos duomenis nekreipia dėmesio, įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma: „Bus sudarytos sąlygos sumažinti biurokratinius formalumus, perteklinius reikalavimus bei išvengti korupcijos elementų. Valstybinės žemės tvarkymo, valdymo, naudojimo ir administravimo politiką perdavus savivaldybėms, šie procesai įgautų skaidrumo ir aiškumo.“
Ne vieną kartą aiškinamajame rašte minima, kad žemės perdavimas savivaldybėms sumažins korupciją. Ar tikrai? Dabar pasiūlymas bus svarstomas komitete, o vėliau vėl grįš į Seimo posėdžių salę.
Savivaldybės šiuo metu Lietuvoje valdo labai svarbią teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo sritį. Kiek kartų per mėnesį išgirstame, kad viena ar kita savivaldybė išdavė neteisėtą statybos leidimą, kad palaimino statybas, kurių pagal įstatymą leisti negalėjo? Kartais tai girdime ir ne po kartą.
Savivaldybės yra išdavusios krūvas abejotinų statybos leidimų, dėl kurių vėliau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) bylinėjasi teismuose, prašydama juos panaikinti. Būtent dėl to savivaldybės yra atsakovės teismų bylose Kuršių nerijos, Vijūnėlės dvaro, Pavilnių ir Verkių parkų atvejais. Pavienių atvejų yra dar daugiau. Kyla įspūdis, kad savivaldybės, nesusitvarkiusios su vienu korupcijos liūnu, nori pasiimti dar ir antrąjį.
Be to, savivaldybė nėra lygi savivaldybei. Kai kuriuos regionus lydi skandalų šleifas. Įsivaizduokime, kad valstybinę žemę prižiūri Druskininkų savivaldybė. Kaip manote, ar įmanoma, kad tokiu atveju kada nors griūtų tvora valstybinėje žemėje prie mero Ričardo Malinausko namo?
Ironiška, bet paties mero kiemas yra padidintas valstybinės žemės sąskaita ir tai tęsiasi jau daugelį metų. Ten už tvoros dar tyvuliuoja ir „niekieno“ tvenkinys taip pat valstybinėje žemėje, kuris atsirado kaip tik tuo metu, kai buvo statomas R.Malinausko namas. Koks sutapimas!
Druskininkų savivaldybė Nacionalinei žemės tarnybai pateikė neįtikėtiną paaiškinimą: tvenkinys valstybinėje žemėje yra „hidrotechninis įrenginys paviršinėms nuotekoms surinkti“, o tvora valstybinėje žemėje ne pažeidžia, o gina visuomenės interesą, nes apsaugo žmones nuo netyčinio įkritimo į „įrenginį“.
Tokius pramanus netrukus paneigė tiek ekspertai, tiek situaciją tyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tiek prokuratūra. NŽT iš pradžių buvo patikėjusi juokingu paaiškinimu. Tačiau vėliau, įpareigota prokurorų, ėmėsi ginti visuomenės interesą ir jau grasina Druskininkų savivaldybei teismais, jei ši nesudarys galimybės laisvai patekti į valstybinę žemę R.Malinausko kieme. Ir po tokių istorijų mes vis dar norime atiduoti savivaldybėms valdyti valstybinę žemę? Rimtai?
Galiausiai, įstatymo iniciatorius teigia, kad siekia išvengti dabar sistemoje vyraujančio chaoso, tačiau ar 60 skirtingų žemės savininkų (Lietuvoje yra 60 savivaldybių) chaoso neįneš? Kitose srityse, tarkime urėdijose, siekiama centralizacijos, norima sujungti 42 atskirus vienetus į vieną, kad būtų išvengta korupcijos. Juk regionuose visi visus pažįsta, ten mažiau kontrolės ir daugiau galimybių susitarti. Šiuo atveju kažkodėl siekiama priešingo efekto – decentralizacijos. Beje, būtent dėl to pataisoms nepritaria ir prezidentė.
„Deja, matome, kaip kartais savivaldybės sudėtingai susitvarko su kur kas paprastesnėmis ir finansinių resursų nereikalaujančiomis funkcijomis, o kai matytume, kad atsirastų 60 skirtingų šeimininkų ir žinant, kokie dideli interesai sukasi apie turtą, apie žemę miestuose, tas klausimas negali būti paleistas savieigai. Turi būti vienas šeimininkas, valstybė turi atsakyti“, – sakė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.
Taip, NŽT nedirba tobulai. Taip, šioje institucijoje yra korupcijos. Taip, ją reikia reformuoti. Ir panašu, kad tai bus daroma. Žemės ūkio ministerija skelbia, kad bus vykdoma NŽT reorganizacija, kurios metu planuojama panaikinti 2 departamentus, 30 proc. sumažinti vadovaujančių darbuotojų skaičių, aiškiai padalinti vadovų atsakomybes, mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Žemės ūkio ministras yra išreiškęs nepasitikėjimą NŽT vadovu Danieliumi Kupriu ir pareiškęs, kad šis turi trauktis. Pastarasis atsakė, kad trauktis neketina. Tačiau ministerijoje vyksta du tarnybiniai tyrimai dėl D.Kuprio veiklos, įtariant, kad jis galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, išsinuomodamas valstybinę žemę.
Pasak žemės ūkio ministro, darbą prarasti turėtų ir kitas aukštas NŽT vadovas – direktoriaus pavaduotojas Tomas Ladukas. 15min tyrimas atskleidė, kad jo šeima su NŽT pagalba užvaldė didelį sklypą Karoliniškėse. Taigi, panašu, kad atsinaujinimas tiek tarnyboje, tiek jos vadovybėje yra neišvengiamas.
NŽT turi bėdų, net pakankamai rimtų bėdų. Tačiau ar tikrai korupcijos problemą išspręsime atiduodami brangiausią valstybės turtą į „carelių“ rankas? Kol kas viskas vyksta tyliai ir be didesnių diskusijų. Ne tiek daug trūksta, kad įstatymas būtų priimtas, todėl, mieli politikai, siūlyčiau rimtai susimąstyti, kol dar ne per vėlu.
