Birutė Davidonytė: Sunku nebuvo, bet pasidarė – apie teisėjų korupciją ir R.Malinauską

Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paviešino informaciją apie vykdomą korupcijos tyrimą. Įtariama, kad už parankius teisėjų sprendimus buvo žadėti ir mokėti kyšiai. Su šiuo tyrimu susijęs ir garsusis Vijūnėlės dvaras bei Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kurio neliečiamybę bus siekiama panaikinti. Teisėjų skandalas gali paaiškinti, kodėl kurį laiką Druskininkuose stebėjome keistus procesus.
Birutė Davidonytė
Birutė Davidonytė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Sunku nebuvo“, – prieš kelerius metus R.Malinauskui rašė tuometinis aplinkos ministras, po Druskininkų mero skambučių priėmęs Vijūnėlės dvarui naudingą teisės aktą.

Bet dabar pasidarė sunkiau.

STT vadovas Žydrūnas Bartkus trečiadienį žiniasklaidai teigė, kad prašys panaikinti Druskininkų mero R.Malinausko neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl korupcijos. R.Malinauskas turi neliečiamybę kaip kandidatas savivaldos rinkimuose.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ričardas Malinauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ričardas Malinauskas

„Byloje kaip ir priimtas sprendimas, kad dvaras turi būti nugriautas, bet žinome, kad dvaras iki šiol stovi ir nematomoje gyvenimo pusėje vyksta korupciniai susitarimai, kad sprendimas būtų pakeistas, kad būtų rasti kiti sprendimai, ir suinteresuoti asmenys pasiektų savo tikslą“, – žurnalistams sakė Ž.Bartkus.

Būtent taip ir vyksta Vijūnėlės dvaro istorija. 2017 vasarą Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl Vijūnėlės dvaro. Byloje buvo nustatyta, kad vietoj nugriauto paslaugų paskirties valčių nuomos punkto buvo pastatytas gyvenamasis pastatas. Gyvenamasis namas miesto parke ant pat tvenkinio kranto. Teismas pripažino Vijūnėlės dvarą neteisėtu ir nusprendė, jog jis turi būti nugriautas.

Tačiau šis teismo sprendimas taip ir nebuvo įvykdytas. Tai padaryti kurį laiką trukdė ir Druskininkų savivaldybė, sudarydama įvairių biurokratinių kliūčių pastato griovimui. Pavyzdžiui, neleisdama buldozeriui privažiuoti prie namo.

Praėjusių metų pabaigoje teismas savininkams paskyrė po 50 eurų baudą už kiekvieną dieną, kai pastatas nėra nugriautas ir teismo sprendimas nėra vykdomas.

Vijūnėlės dvaro savininkai kreipėsi į teismus, bandydami atnaujinti bylos nagrinėjimą ir pakeisti sprendimą, tačiau didžioji dalis jų bandymų buvo nesėkmingi. Iki praėjusių metų pabaigos.

Tuomet viskas ėmė keistis ir Vijūnėlės dvaro savininkams teisme pradėjo šypsotis sėkmė. Paaiškėjo, kad teismas kol kas sustabdė nutarties dėl Vijūnėlės dvaro griovimo vykdymą, mat klausimas vėl pradėtas nagrinėti teisme.

2018-ųjų lapkričio mėnesį Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti Vijūnėlės dvaro savininkų skundą, kuriuo jie bando pakeisti sprendimą dėl Vijūnėlės dvaro griovimo. Paprastai kalbant, vietoj pastato griovimo savininkai prašo teismo leisti rekonstruoti esamą statinį. Šiuo metu byla vis dar nagrinėjama teisme.

Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras
Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras

Tai nėra pirmas kartas, kai Vijūnėlės dvaras sulaukė teisėsaugos dėmesio. Šis pastatas turi ilgą ir spalvingą istoriją. Prokuratūra viešąjį interesą dėl šio pastato pradėjo ginti dar 2014 metais.

Į Vijūnėlės dvaro skandalą 2015–2016 metais buvo patekę praėjusios kadencijos aukšti politikai: premjeras Algirdas Butkevičius, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kai kurie kiti Vyriausybės nariai ir dabartinis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo staiga išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Panaikintu nutarimu pasirėmęs kaip tik tuo metu vykęs pirmos instancijos teismas priėmė Vijūnėlės dvarui palankų sprendimą. Vis dėlto kilus skandalui skandalingas Vyriausybės nutarimas buvo atšauktas, o aukštesnės instancijos teismai priėmė sprendimus pastatą griauti.

Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą, tyrimas nutrauktas neradus nusikalstamos veikos požymių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Specialųjų tyrimų tarnyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Specialųjų tyrimų tarnyba

2016 metų kovą žiniasklaidoje buvo paviešinti skandale figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbiai. Paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras R.Malinauskas. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui K.Trečiokui, Vyriausybės kancleriui A.Mačiuliui, kitiems pareigūnams, kalbėjosi su buvusiu premjeru A.Butkevičiumi.

Telefoninių pokalbių metu K.Trečiokas Druskininkų merui atsakė, kad neprieštarauja dėl nutarimo keitimo, bet baiminasi dėl savo pavaldinių reakcijos.

Tačiau galiausiai po R.Malinausko raginimų buvęs aplinkos ministras Druskininkų merui atsakė: „Gerai, tuoj kancleriui duosiu zadaniją.“

Taip pat R.Malinauskas, kaip rodė pokalbių išklotinės, skambino ir tuometiniam premjerui A.Butkevičiui, pastarasis žadėjo paraginti priimti sprendimą.

„Šitas (nutarimas) tik tai išėjo iš Teisingumo ministerijos ir dabarties turi Aplinkos ministerija teikti Vyriausybei, tik neaišku, kaip jie ten susisuks per kiek laiko“, – A.Butkevičiui sakė meras.

„Supratau. Tai gerai. Aš paraginsiu tada“, – atsakė tuometis ministras pirmininkas.

Po Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo priimtas minėtas Vyriausybės nutarimas, R.Malinauskas aplinkos ministrui K.Trečiokui nusiuntė žinutę: „LABA VAKARA. AČIŪ JUMS LABAI“.

Į ją buvęs ministras atsakė: „NĖR UŽ KĄ. SUNKU NEBUVO“.

Su Vijūnėlės dvaru susiję skandalai per kelerius metus palietė ir politikus, ir teisėjus, ir Druskininkų merą. Galbūt net tapo kiek sunkiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų