Pradedant netikėtai išgirsta (kai kas, deja, pasakytų legendine) radijo laida 112 su nuosaikiu nelaimių ir mirties kultūros eskalavimu ar baigiant viešumoje plazdančiu išankstiniu bet kurios srities reformavimo skepticizmu (vis tiek nieko gero nebus), nors naujoji valdžia dar neįsibėgėjo.
Jei esi vienas iš tų, kuris iššūkyje dažniau mato nusivylimo priežastį nei atradimo galimybę, šis atsišaukimas tau! Prieš pasiūlydamas nedidelį eksperimentą, trumpai papasakosiu štai tokį epizodą.
Neseną „Ford Motors“ žlugimo ir prisikėlimo istoriją, ko gero, girdėjo ne tik šio automobilio ženklo mėgėjai. Smalsaujantiems priminsiu – kadaise legendinis automobilių gamintojas gigantas dėl 2000-ųjų recesijos papuolė į didžiulę duobę. Tuomet, kai į vadovo postą buvo pakviestas ilgametis „Boeing“ įmonės generalinis direktorius A.Mullaly‘is, įmonė per metus prarasdavo 12,7 milijardų JAV dolerių.
Pozityvios nuostatos nemažiau svarbios nei išskirtinė kompetencija ar nepakartojami sugebėjimai. Svarbu žinoti, jog net ir iš pažiūros neįmanomus dalykus pakeisti galima.
Ilgainiui situacija iš esmės pasikeitė, „Ford“ išliko vienintelė iš didžiųjų JAV automobilių gamintojų, kuriai po krizės nereikėjo valstybinių dotacijų veiklos tęstinumui užtikrinti. O šiandien ji viena sėkmingiausiai veikiančių kompanijų. Beje, ne tik JAV. Norintiems giliau susipažinti su šiuo atveju vertėtų paskaityti 2012 m. pasirodžiusią Bryce‘o G.Hoffmano knygą „Amerikos ikona: Alanas Mullaly‘is ir jo kova siekiant išsaugoti „Ford Motors“ kompaniją“ (An American Icon: Alan Mulally and the Fight to Save Ford Motors Company).
Vienas iš aspektų, kuris, anot A. Mulally‘io, tapo kertiniu kelyje į sėkmę, buvo susijęs su nusistovėjusios įmonės kultūros ir darbuotojų nuostatų pakeitimu. Pradedant nuoširdžiu atvirumu apie esamas įmonės bėdas ir baigiant patikėjimu, jog situaciją, kad ir kokia ji bebūtų, įmanoma pakeisti nuoširdžiu darbu.
Paprašytas apibūdinti įspūdingą sėkmės receptą A.Mulally'is ima vardinti: „Lyderystė – tai patrauklios vizijos turėjimas, išsamus planas, nepaliaujamas įgyvendinimas ir talentingi žmonės. Žmonėms taip pat reikia prasmės. Visi nori žinoti, kad jie daro didžius dalykus, kad keičia kitų žmonių gyvenimus ir kad tai, ką mes darome, yra kažkas didingesnio nei mes patys.“
Įveikti niūrias prognozes pavyksta tik kūrybingiems lyderiams, linkusiems siekti neįmanomo. Kad ir kaip būtų, tikėjimas ir galimybių matymas nereikalauja neįmanomo. Pozityvios nuostatos nemažiau svarbios nei išskirtinė kompetencija ar nepakartojami sugebėjimai. Svarbu žinoti, jog net ir iš pažiūros neįmanomus dalykus pakeisti galima.
Jei kam nors tam tikri šiandieninės Lietuvos tikrovės atspindžiai atrodo problemiški, o perspektyvos nuteikia skeptiškai ar net pesimistiškai, neprošal įsižiūrėti į „Ford“ patirtį.
Šiandien ši kompanija pristatoma kaip pasigėrėtina sėkmės istorija. Tačiau tuo metu milijardai kasmetinių nuostolių neatrodė optimistiškai. Maža to, daugelis gerų specialistų jau buvo pabėgę. Kritikai prognozavo neišvengiamą kompanijos krachą. Nedaug optimistų buvo belikę ir tarp akcininkų. Įsivaizduokime spaudimą, kurį teko iškęsti nenuleidusiems rankų ir likusiems dirbti. Kiek daug iš mūsų būtume optimistai tokioje situacijoje? Ar dažnas veržtumėmės į tokią kompaniją nežinodami, kaip viskas baigsis?
Visiems žinoma tiesa – nusivylimas ne tik menkina energiją, bet ir mažina našumą. Sunku dirbti darbą, jei nematai prasmės ar netiki perspektyvomis. Nusivylimas, kaip ir nepasitikėjimas, yra save išpildanti pranašystė.
Ir išties šiandien išlikti optimistu kaip niekad sunku. Žvelgiant į bet kokią niūrią situaciją, kuri mus glumina, nuo kurios norisi bėgti, verta domėn imti ilgesnę perspektyvą. Susimąstyti, kaip norime palikti šią situaciją? Ar mėginti su ja susikauti (net jei baigtis ir neaiški), mėginti ją keisti, ar pasiduoti ir priklausyti nuo jos? Normalu, jog nežinia baugina. Tokiose situacijose itin pastiprina kitų žmonių patirtys ir išgyvenimai. Tiek „Ford“, tiek kitos panašios prisikėlimo istorijos atskleidžia gana akivaizdų dalyką – neįmanomumo barjerai pirmiausia glūdi mūsų galvose. Situacija ima keistis, kai išsikeliam sau tikslą ir jo nuosekliai siekiame.
Na, ir žadėtas eksperimentas: pabandykite bent kuriam laikui (patys jį sau nusistatykite) atsiriboti nuo savo skepticizmo, nusivylimo ir nepasitenkinimo, o susidūrę su bet kokiu iššūkiu ar nepatogia situacija pamėginkite įžvelgti joje privalumus. Pradžioje bus sunku. Erzinančiai nepatogu. Ne visada pavyks. Tačiau jei nuoširdžiai stengsitės, netruksite pastebėti pokyčius.
Augindami savo tikėjimą, jog kiekviena situacija slepia galimybę, aptiksite, kaip keičiasi jūsų nuotaika – skepticizmą ir erzelį ims keisti pasitikėjimas ir kūrybiškumas, o ilgainiui keisis ir gyvenimo kokybė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dainius Genys: Valstybė kaip draugystės projektas
Dainius Genys yra VDU sociologas
