Tam jau pritaria 23 iš 31 NATO šalių.
Be aiškios Ukrainos narystės NATO perspektyvos, ypač tebevykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, NATO neatrodytų solidi ir veiksminga vakarietiška organizacija.
Juk tiek Ukrainai, tiek Sakartvelui narystė Aljanse pažadėta dar 2008 m. NATO Bukarešto viršūnių susitikime. Šis pažadas pakartotas 2022 m. Madrido viršūnių susitikime.
Taigi, abiejų šalių – Ukrainos ir Sakartvelo (žinoma, joms norint) būsimas priėmimas į NATO taip iš anksto pripažintas kaip pasitarnausiantis Šiaurės Atlanto regiono saugumui. Tokio oficialaus pažado NATO vardu nebuvo duota jokiai kitai šaliai.
Šia proga naudinga atsiversti ir prisiminti Šiaurės Atlanto Sutartį, nes, kaip ten bebūtų, naujos narės priėmimas į NATO yra ir teisinis sprendimas pagal šios Sutarties nuostatas. Šiaurės Atlanto Sutartyje galima rasti atsakymus, kokie reikalavimai šalims kandidatėms yra keliami, kokios yra būtinos stojimo procedūros sąlygos, o ką galbūt galima išspręsti kitaip, nei įprasta, atsižvelgiant į specifinę situaciją.
Kodėl Ukrainos narystė NATO yra neišvengiama?
Atkreipsiu dėmesį, kad aš neužduodu klausimo, „ar“ Ukraina taps NATO nare. Aš priimu Ukrainos narystę NATO kaip neišvengiamybę, jei, žinoma, NATO siekia toliau būti didžiausia, solidžiausia ir veiksmingiausia kolektyvinės gynybos organizacija