Lapkričio mėnesį Bulgarijos žurnalistas Christo Gozevas, dirbantis tiriamosios žurnalistikos tinkle „Bellingcat“, pastebėjo ir identifikavo socialiniuose tinkluose anonimiškai paskelbtą vaizdo įrašą, kaip Rusijos karinio atašė pavaduotojas Georgy Kleban Belgrade perduoda voką su pinigais agentui, Serbijos atsargos karininkui. Duomenys patikrinti ir patvirtinti naudojant atvirus šaltinius. Kaip ir reikėjo tikėtis, tai sukėlė Belgrado ir Sofijos atstovų priekaištų ir kaltinimų vienas kitam laviną. Vis dėlto Rusijos žvalgybos tarnybų veikla, Kremliaus politikos tikslai šiame regione liko neįgarsinti.
Bulgarijoje visai neseniai kilo šnipinėjimo skandalas, kuriame ir vėl dalyvavo Rusija. 2019 m. spalio mėn. Kremliaus politikos tikslus palaikančio didžiausio Bulgarijos visuomeninio judėjimo „Rusofili“ lyderis Nikolajus Malinovas buvo areštuotas dėl šnipinėjimo Rusijos naudai, o vienas Rusijos diplomatas ištremtas šiam atsisakius pačiam išvykti iš šalies, kai buvo išaiškinta, jog jis yra Kremliaus šnipas. Kitam Rusijos diplomatui dėl tos pačios šnipinėjimo priežasties nebuvo leista atvykti į šalį. Kremlius liko labai nepatenkintas. Pats N.Malinovas vėliau paleistas už užstatą. Lapkričio 4 d. Maskvoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apdovanojo jį medaliu už veiklą ir N.Malinovas grįžo į Bulgariją. Vakarų žiniasklaida pranešė, kad N.Malinovas bendradarbiauja su buvusiais Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovais, vienam jų – atsargos gen. ltn. Leonidui Rešetnikovui – draudžiama atvykti į Bulgariją.
Dabar jau aišku, kad 2015 m. bulgarų prekeivį ginklais Jemeljaną Gebrevą du kartus nuodijo Rusijos slaptųjų tarnybų agentai. Tiksliau tariant – Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). Ginklų gamyklos Bulgarijoje savininkas buvo stiprus ir atsigavo. Bulgarų ekspertai išsiaiškino, kad nuodai, kuriais bandyta nužudyti J.Gebrevą, labai panašūs į „Novičiok“, kuriuo Didžiojoje Britanijoje nuodijo Sergejų Skripalį.
Rusijos prezidentas nuosekliai spaudžia Bulgarijos ministrą pirmininką energetikos klausimais: apkaltino Bulgariją sabotavus „South Stream“ dujų vamzdyno tiesimą.
Pastarosiomis savaitėmis plačiai cituojamas „Der Spiegel“ straipsnis, kuriame pateikiama analizė apie daugelį pastarojo laikotarpio Rusijos žvalgybos tarnybos operacijų, kaip tokios veiklos yra koordinuotos ir tebesitęsiančios kampanijos destabilizuoti Europą dalis, taip pat šią kampaniją vykdo elitinis Rusijos žvalgybos būrys, kuris yra itin gerai treniruotas vykdyti ardomąją veiklą, diversiją ir žmogžudystes. Publikacijos autoriai įtaria, kad bandymai nužudyti Vakaruose gyvenančius V.Putinui nepalankius žvalgybininkus, politikus, žurnalistus, verslininkus – viena svarbiausių Kremliaus užduočių. Rusija siekia susilpninti Europą, kad ji taptų paklusnesnė ir be vienybės. Vienas iš būdų destabilizuoti Europą – jos sostinėse rengti įžūlias politinių oponentų likvidavimo operacijas.
Kitas būdas – energetinis šantažas. Rusijos prezidentas nuosekliai spaudžia Bulgarijos ministrą pirmininką energetikos klausimais: apkaltino Bulgariją sabotavus „South Stream“ dujų vamzdyno tiesimą. Dėl to pernai Bulgarijos premjeras Boyko Borissovas atsiprašinėjo Rusijos prezidento savo vizito į Maskvą metu, kai tarėsi dėl dujų „TurkStream“. Dabar V.Putinas vėl kaltina Bulgariją trukdant tiesti „TurkStream 2“. Kaltinimai yra be pagrindo, Bulgarija – Europos Sąjungos valstybė narė ir laikosi bendrijos reikalavimų bei procedūrų tiesiant dujų vamzdyną.
Iš tikrųjų Kremlius daro spaudimą, nes nori, kad „TurkStream 2“ vamzdynas būtų prijungtas prie Europos dujų tinklų anksčiau, nei Azerbaidžano dujos pasieks Pietų Europą 2020 m., kad Rusija galėtų blokuoti (uzurpuoti) Pietų Europos dujų rinkas, kaip tai daro Šiaurės Europoje tiesdama „Nord Stream 2“. Europos Sąjunga siekia, kad Bulgarija užtikrintų dujų tiekimą į Balkanus bent iš trijų šaltinių: be Rusijos būtų tiekiamos dujos iš Azerbaidžano, taip pat per suskystintųjų dujų terminalą bei naudojamos vietoje išgaunamos dujos.
Dar Sofija įsigijo F-16 naikintuvus iš JAV. Kremlius liko labai nepatenkintas tokiu NATO valstybės narės elgesiu...
Trumpai – Kremlius yra nepatenkintas tuo, kaip reikalai klostosi Bulgarijoje. Šalis atsidūrė keblioje situacijoje, bandydama įtikti Vakarams, bet nenorėdama susipykti su Maskva. Kitaip tariant, bando būti gera Europos Sąjungos nare ir NATO sąjungininke, palaikyti gerus santykius su Vašingtonu, bet taip pat gauti naudos iš Rusijos energetikos projektų (dujų ir branduolinės energijos) ar bent jau nesusipykti su V.Putinu.
Kolegos bulgarai sako, kad Rusijai trūksta pagarbos Bulgarijos institucijoms, diplomatiniams procesams ir žmonėms. Kremlius akivaizdžiai nepaiso Bulgarijos nacionalinio suvereniteto, vis dar mato šalį kaip vasalinę valstybę ir bando gąsdinti. Tai įprastas Rusijos elgesys regione. Nieko naujo. Bet bulgarai pripažįsta, kad Kremlius tampa vis agresyvesnis ir drąsesnis. Tai desperacijos ženklas. Bulgarijos ateitis akivaizdžiai yra Vakarų Europoje, o ne grįžti į praeitį ir likti pavaldžiai Kremliui.
Dalia Bankauskaitė yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė.
