Vos prasidėjus naujiems metams, Bulgarijoje, kuri yra Europos Sąjungos bei NATO narė, vėl kilo šnipinėjimo skandalas. Sausį šalies Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad greičiausiai išsiųs du Rusijos diplomatus, kuriuos Bulgarijos generalinė prokuratūra įtaria šnipinėjus Rusijos naudai. Ši pažadėjo atsakyti tuo pačiu. Kaip sakoma, šalys apsikeitė mandagumo frazėmis.
Tai jau antras šnipinėjimo atvejis per keletą mėnesių. Pirmas skandalas kilo 2019-ųjų spalį Bulgarijos vyriausybei išsiuntus vieną Rusijos diplomatą, šiam atsisakius pačiam išvykti iš šalies, kai išaiškinta, kad jis – Kremliaus šnipas. Kitam Rusijos diplomatui dėl tos pačios šnipinėjimo priežasties neleista atvykti į šalį. Kremlius liko labai nepatenkintas.
Šių metų sausio 23 d. Bulgarijos prokuratūra įvardino ir paskelbė trijų Rusijos piliečių nuotraukas, kurie 2015 m. pavasarį bandė nunuodyti bulgarų prekeivį ginklais Jemeljaną Gebrevą (Emilian Gebrev), jo sūnų ir vieną jo įmonės vadovų. Dabar žinoma, kad Gebrevą nuodijo Rusijos slaptosios tarnybos – Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) grupės 29155 agentai, veikė 8 asmenų grupė. Bulgarų ekspertai išsiaiškino, kad nuodai, kuriais bandyta nužudyti J.Gebrevą, labai panašūs į „Novičiok“, kuriuo Didžiojoje Britanijoje Rusijos agentai nuodijo dvigubą agentą Skripalį ir jo dukrą. Beje, trečias asmuo, 2018 m. dalyvavęs nuodijant Skripalius, buvo Georgijus Gorškovas (Георгий Горшков). Tikrasis Gorškovo vardas yra Jegoras Gordienko, vienas pagrindinių GRU specialiosios operacijos grupės narių. Jis dirba trečiuoju sekretoriumi Rusijos diplomatinėje misijoje prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Ženevoje. Vos paskelbus paiešką, Gordienko (Gorškovas) grįžo į Maskvą, nors jis, kaip diplomatas, yra akredituotas darbui Ženevoje iki 2020 m. pabaigos. Tai pirmas atvejis, kai dar „dirbančio“ diplomato Interpolas ieško dėl kaltinimo kėsinusis nužudyti.
Beje, Bulgarijos vadovybė ilgokai vengė konfrontuoti su Rusija. Šalis atsisakė išsiųsti Rusijos diplomatus-šnipus po Skripalių nuodijimo tyrimo, kaip padarė daugiau nei 20 Vakarų valstybių, siekdamos solidarizuotis su Jungtine Karalyste. Be to, Sofija anksčiau laiko baigė tyrimą dėl bulgaro verslininko Gebrevo apnuodijimo, sakydama, kad trūksta įrodymų. Bylą atnaujino tik dabar, kai britai pateikė įrodymų apie GRU grupės 29155 veiklą Bulgarijoje.
Ekspertai ir pareigūnai teigia, kad Rusijos šnipai dažnai naudoja Bulgariją kaip bazę operacijoms Europoje. Dar 2016 m. Bulgarijos ekspertas Georgijus Dimitrovas yra sakęs, kad Bulgarija taip ir neišsilaisvino iš Rusijos įtakos. Pasak jo, visas valdantysis elitas, įskaitant ir ministrą pirmininką Boiko Borisovą, yra vienaip ar kitaip susijęs su buvusia Bulgarijos komunistų partija ir Valstybės saugumo komitetu (Bulgarijos KGB). Anot žurnalisto, Bulgarijos vyriausybės vadovas yra sakęs, kad sovietinė KGB yra „organizacija, iš kurios daugelis ekspertų galėtų daug mokytis“.
Kaip rašo žurnalistė Kseniya Kirillov, nors Bulgarija prielanki Rusijai, Maskva ne tik ja nepasitiki, bet ir nesiskaito bei nepaiso Bulgarijos interesų.
Apie Bulgarijos priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių žinoma seniai. Dar 2014 m. Rusijos karo su Ukraina pradžioje Europos Sąjunga ragino Sofiją rasti alternatyvą Rusijos dujoms. Galiausiai 2019 m. gegužę Graikija ir Bulgarija pradėjo tiesti dujotiekį, kuris leis Sofijai importuoti dujas iš kitų šaltinių (ne tik Rusijos). Tačiau dujotiekis bus baigtas tik šių metų pabaigoje. Tuo tarpu šį sausį iškilmingai atidarytas „TurkStream“ dujotiekis, Juodosios jūros dugnu tiekiantis dujas iš Rusijos per Turkiją. Iškilmėse dalyvavo Rusijos, Turkijos, Bulgarijos ir Serbijos vadovai. „TurkStream“ vamzdynas skirtas tiekti rusiškas dujas į Turkijos rinką ir toliau į Balkanus bei Centrinę Europą, apeinant Ukrainą.
Vis dėlto Sofija savo valstybės interesus galėtų apginti, jeigu Bulgarija ir visos kitos Europos Sąjungos valstybės vieningai laikytųsi tų pačių bendrijos taisyklių.
Vakaruose šis faktas traktuojamas įvairiai: vieni ekspertai mano, kad tai Rusijos Trojos arklys – per Bulgariją Rusija siekia patekti į Balkanų ir Centrinės Europos rinkas. „TurkStream“ dujotiekio atšaka „TurkStream 1“ tieks Rusijos dujas į Vakarų Turkiją, o dujotiekio atšaka „TurkStream 2“ turėtų tiekti Rusijos dujas į Balkanus ir Pietų bei Vidurio Europą. „Gazprom“ vertina Graikiją, Italiją, Bulgariją, Serbiją, Vengriją kaip savo dujų rinką. Todėl Kremlius spaudžia, kad „TurkStream 2“ vamzdynas būtų prijungtas prie Europos dujų tinklų anksčiau, nei Azerbaidžano dujos pasieks Pietų Europą 2020 m. pabaigoje.
Kartu Europos Sąjunga siekia, kad Bulgarija užtikrintų dujų tiekimą į Balkanus bent iš trijų šaltinių: be Rusijos, būtų tiekiamos dujos iš Azerbaidžano, taip pat per suskystintųjų dujų terminalą bei naudojamos vietoje išgaunamos dujos.
Be to, kaip rašo analitikė Margarita Assenova, vamzdyno „TurkStream 2“ ribotas galingumas trukdys Rusijos dujoms užtvindyti Rytų ir Vidurio Europą, „Gazprom“ kontroliuoti Pietų Europos rinką, konkuruoti su Azerbaidžano dujomis bei suskystintųjų dujų tiekimu.
Logiška, kad Rusija sieks savo geopolitinių tikslų – kaip galima greičiau patekti į Pietų Europos ar Balkanų rinkas. Logiška ir tai, kad Rusija greičiausiai nesilaikys sąžiningo žaidimo taisyklių. Akivaizdu, kad ramu Bulgarijoje nebus. Vis dėlto Sofija savo valstybės interesus galėtų apginti, jeigu Bulgarija ir visos kitos Europos Sąjungos valstybės vieningai laikytųsi tų pačių bendrijos taisyklių.
Dalia Bankauskaitė yra Europos politikos analizės centro (CEPA) bendradarbė; Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja.
