Bobų pliažu paprastai vadinamas moterų paplūdimys šiaip nėra mažas ir vietos visoms pakanka, tad kankintis ir kęsti smalsuolių žvilgsnių nereikia – moteriškės ties ta riba gula savo noru dėl joms vienoms žinomų priežasčių. Jas tada mato ne tik smalsuoliai, bet ir per ten mediniu takučiu einantys, tyčia ar netyčia užklydę vyrai: kartais vietiniai, kartais užsieniečiai. O ir gamtovaizdis nuo upelio link slenkančios kopos gražus atsiveria.
Seniau vyrus, priklausomai nuo jų kulniavimo per bobų pliažą lokacijos, moterys vydavo apmėtydamos šlapio smėlio gniūžtėmis arba aptaškydamos jūros purslais. Likusios, ne tokios drąsios, stovėdavo kopose ir grūmodavo kumščiu ar rėkaudavo.
Einančius pakrante vyrus moterys net nuo jūros prisivydavo ir, maskatuodamos tuo, kuo gamta apdovanojo, mosuodavo tol, kol pabrukę uodegas vyriškiai it sprinteriai lėkdavo lauk iš nuogų damų buveinės.
Einančius pakrante vyrus moterys net nuo jūros prisivydavo ir, maskatuodamos tuo, kuo gamta apdovanojo, mosuodavo tol, kol pabrukę uodegas vyriškiai it sprinteriai lėkdavo lauk iš nuogų damų buveinės ir daugiau čia nebegrįždavo.
Negali sakyti, kad tai netapdavo savotiška atrakcija visoms pliažo lankytojoms. Tačiau per kelerius metus viskas pasikeitė: niekas vyrų iš čia nebeveja, todėl jie leidžia sau kaip povams lėtai eiti vidury pliažo ir apžiūrinėti tiek ant kranto it žuvis išplautas stambiakrūtes, tiek išsigandusias, turbūt pirmąkart čia atėjusias paaugles ar jaunas moteris. Pastarosios paskubomis dar bando dangstytis drabužių skiautėmis.
Kodėl moterys čia lankosi, jei nuo vyriškių nebepasislėpsi? Ne tik dėl galimybės degintis nuogoms ir turėti gražų, tolygų įdegį ir išvengti „trikampėlių“ efekto, nors tai ir labai svarus argumentas.
Ne visos čia išsirengia nuogai. Bobų pliaže ir šiaip įdomu: čia bet kokiu oru veikia gausus įvairiausių prekių „bobų turgus“, kuriame galima pigiai prisipirkti apatinio trikotažo, skarų, maudymosi kostiumėlių, kosmetikos (net konfiskuotos kontrabandinės a la chanel!), papuošalų, drabužių, maistui gaminti skirtų indelių ir viso kito, ko, jei galva nuo saulės nebūtų perkaitusi, – nepirktumėte.
Bobų pliaže nėra šansų gauti iš tinklinio kamuolio į galvą, užlipti ant alaus butelio šukių ar atsigulti šalia daugiavaikės šeimos, kurių mažamečiai klykia visą dieną ir į akis aplinkiniams beria smėlį.
Čia žymiai rečiau užklysta visa gerkle plyšaujantys nepilnamečiai: „Karštyyy čeburėėėkai, šaltas alūūūūs, kepta dona.“ O jei ir užklysta, tai vyresnės moterys, kurios švelniu balsu suulba: „Cepelinai, mergaitės, naminiai cepelinai.“
Negana to, čia gali pamatyti kaip atrodysi senatvėje ir sužinoti, ką daryti ar ko nedaryti, kad taip neatrodytum.
Moterys čia lankstosi, daro keisčiausius, joms vienoms žinomus pratimus ir niekas nekreipia į tai dėmesio. Aštuoniasdešimtmetės išlaužia tokias pozas, kad sugeba įdegti net sunkiai saulei prieinamas vietas. Močiutės atsipūtusios mosuoja rankomis ir kojomis, sukioja galvas, tupia ir gula, bėga ir sukasi ratu ir visaip kitaip sveikatinasi.
Čia lankosi ir žinomos dainininkės, atvykusios pakoncertuoti į vasaros sostine vadinamą Palangą. Ir nuo sutuoktinių bei vaikų pailsėti trokštančios mamos.
Juolab kad į moterų pliažą galima ateiti ir vienai. Panorėjus išsimaudyti, visada atsiranda galinčių pasaugoti asmeninius daiktus, ir dar neteko girdėti atvejo, kad grįžus po maudynių kokia nors moteris ar mergina būtų neradusi savo rankšluosčio, drabužių ar rankinės. Ko nepasakytum apie bendrą pliažą.
Taigi ne visi vasaros sostinės paplūdimiai tirštai nugulti ir ne visuose yra erzinančių „kaimynų“.
