Kai 1987 metais mirė ilgametis „Adidas“ vadovas Horstas Dassleris (kompanijos įkūrėjo Adolfo Dasslerio sūnus), paskui jo karstą iš karto už artimųjų ėjo Juanas Antonio Samaranchas, Joao Havelange'as ir Seppas Blatteris.
J.A.Samaranchas vadovavo Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC) 21 metus, J.Havelange'as FIFA – 24-erius, o S.Blatteris FIFA iki šiol karaliavo nuo 1998-ųjų, kai užkulisinių intrigų dėka sugebėjo išversti iš posto tą patį J.Havelange'ą.
Savo „nepakeičiamuosius“ turėjo ir Tarptautinė lengvosios atletikos asociacija (IAAF). Italas Primo Nebiolo jai vadovavo 1981-1999 metais, o iš jo vadžias perėmusį senegalietį Lamine Diacką pasitraukti iš pareigų privertė tik 2015-ųjų Rusijos dopingo skandalas.
Platus „Adidas“ boso voratinklis
Visus juos (ir dar labai daug kitų aukščiausio lygio įvairių sporto funkcionierių) sieja H.Dassleris ir jo įkurta sporto rinkodaros kompanija ISL („International Sport and Leisure“). Ši labai glaudžiai su FIFA susijusi bendrovė bankrutavo 2001 metais ir paliko apie 300 milijonų JAV dolerių skolų.
H.Dassleris daug kur vadinamas tiesiog J.A.Samarancho mentoriumi, žmogumi, kuris pasodino ispaną, fašisto generolo Franco funkcionierių, į IOC prezidento pareigas.
Skolos skolomis, tai šiuo atveju yra ne pats svarbiausias dalykas. Svarbiausia, kad ISL buvo naudojama kaip valdžios įgijimo ir išlaikymo įrankis, pinigų šaltinis bet kokiam tikslui be skrupulų pasiekti.
Vienas jos vadovų Jeanas-Marie Weberis buvo vadinamas žmogumi su lagaminu. Jis vežiojo dideles sumas grynais ir įteikinėjo tiems, kam reikia, kad būtų gauti reikiami balsai renkant įvairių organizacijų vadovus, balsuojant dėl prekybos TV teisėmis partnerių parinkimo ir t.t. Cirkuliavo gigantiškos, niekur neapskaitomos sumos (teisme buvo paskelbta, kad nuo 1989 iki 2001 m. vien kyšiams ISL išleido daugiau nei 150 mln. eurų).
Pavyzdžiui, teigiama, kad 1981 metais H.Dassleris sugebėjo prastumti P.Nebiolo į lengvaatlečių vadovo postą. Iš karto po to ISL pasirašė 20 metų rinkodaros kontraktą su dėkingo italo perimta IAAF.
Taip pat skaitykite: Micheliui Platini ir Seppui Blatteriui – aštuonerių metų diskvalifikacija
P.Nebiolo įpėdinis L.Diackas (IOC narys, suspenduotas tik 2015 m. lapkričio 10 d.) buvo tapęs IOC Etikos komisijos tyrimo taikiniu, nes 1993 m. iš ISL gavo daugiau nei 100 tūkst. JAV dolerių. Senegalietis tvirtino, kai tai buvo parama, skirta dėl jo sudegusio namo. Tik sutapimas, kad IAAF būtent tada derėjosi su ISL dėl naujos sutarties.
ISL žmogus su lagaminu po kompanijos bankroto buvo teisiamas, pripažino, kad kairėn ir dešinėn vežiojo kyšius, bet taip ir neišdavė pareigūnams nė vieno lėšų gavėjo pavardės.
H.Dassleris daug kur vadinamas tiesiog J.A.Samarancho mentoriumi, žmogumi, kuris pasodino ispaną, fašisto generolo Franco funkcionierių, į IOC prezidento pareigas. „Adidas“ nuo 1960-ųjų sugebėjo sėkmingai suktis ne tik vakarų pasaulyje, bet ir sovietų vadovaujamame rytų bloke (vyresnieji skaitytojai tikriausiai puikiai prisimena, kad „Adidas“ nebuvo svetimas prekės ženklas Sovietų Sąjungoje).
S.Blatteriui visada buvo daug naudingiau ne pradėti daryti tvarką, o maloningai atleisti ir turėti dėkingą žmogų, kuris vėliau balsuos taip, kaip reikia.
H.Dasslerio padedamas J.A.Samaranchas užsitikrino sovietų įtakoje esančių šalių balsus ir to (kartu su ispanakalbėmis šalimis) užteko, kad 1980 metais perimtų IOC vadovo pareigas. Vėliau su to paties H.Dasslerio pagalba ispanas pavertė ant bankroto ribos balansavusią IOC klestinčia organizacija.
ISL istorija iš dalies palietė ir lietuvių mylimą krepšinį. Kai 2000-aisiais įvyko skilimas Europos krepšinyje, serbo Bronislavo Stankovičiaus vadovaujama FIBA nusprendė sudaryti sandorį būtent su H.Dasslerio įkurta kompanija – pasirašė 4 metų sutartį, pagal kurią tuomet ant bankroto ribos jau balansavusi ISL už įkurtos Suprolygos (joje žaidė Vilniaus „Lietuvos rytas“) TV teises turėjo mokėti po 20 mln. JAV dolerių kasmet.
Galima būtų tęsti ir tęsti. Visą aukščiausio lygio, populiariausią pasaulio sportą buvo apraizgęs gigantiškas ir labai tvirtas H.Dasslerio nuaustas voratinklis. Jame viskas buvo perkama ir parduodama, problemos sprendžiamos kyšiais, o kuo daugiau nesąžiningų veikėjų buvo svarbiuose postuose – tuo geriau!
Pirmieji iš tinklų ėmė painiotis IOC. Tiesa, J.A.Samarancho įpėdinį prie IOC vairo belgą Jacques'ą Rogge'ą pakeitusio vokiečio Thomaso Bacho gyvenimo aprašymą taip pat puošia eilutė apie darbą „Adidas“ kompanijoje.
Taip pat skaitykite: Įtariamoje Futbolo federacijos aferoje – dviejų LFF vadovų ir Manto Kalniečio pavardės
H.Dassleris dabartinį IOC prezidentą, kartais vadinamą J.A.Samarancho mokiniu, įdarbino 1985 metais. Ir iš karto įsuko į savo reikalus. Rytų Vokietijos „Stasi“ bylose minima, kad T.Bachas, slepiamas po slapyvardžiu „Žuvėdra“, aktyviai dalyvavo vykdant H.Dasslerio pageidavimą į Tarptautinės mėgėjų bokso asociacijos (AIBA) generalinio sekretoriaus pareigas prastumti VDR atstovą Karlą-Heinzą Wehrą.
Neįtikėtina, kiek aukščiausio rango sporto funkcionierių į pasaulį paleido buvęs „Adidas“ bosas!
Nesąžiningi veikėjai – pageidaujami ir ginami
Čia galime prisiminti Lietuvos futbolo federaciją ir jos ne vienerius metus įtartinais būdais naudojamas lėšas – nuo Vytauto Dirmeikio majonezo verslo iki Juliaus Kvedaro pasirinkimo už pasakiškas sumas „vežioti“ futbolininkus automobilvežiais.
Korupciniais metodais daugybę metų valdomai FIFA tai – jokia problema. S.Blatteriui visada buvo daug naudingiau ne pradėti daryti tvarką, o maloningai atleisti ir turėti dėkingą žmogų, kuris vėliau balsuos taip, kaip reikia. Todėl FIFA visada taip aršiai gynė pareigūnų spaudžiamus futbolo vadukus bet kuriame pasaulio kampelyje.
Visą aukščiausio lygio, populiariausią pasaulio sportą buvo apraizgęs gigantiškas ir labai tvirtas H.Dasslerio nuaustas voratinklis.
O jei nežinia kur panaudotų pinigų vietiniam vadui nebūna gana, FIFA gali jų skirti papildomai. Dažniausiai per įvairius projektus. Tuomet vietinė federacija gali sau leisti sukurti, pavyzdžiui, projektą „Užauginkime Ronaldo“ ir jam išleisti daugiau pinigų nei gauna iš valstybės biudžeto.
Jokiu būdu nesakau, kad taip pavadintas LFF projektas atsirado būtent dėl šių priežasčių. Tai yra tik pavyzdys, kaip daug metų pasaulyje buvo sprendžiami panašūs reikalai.
Gražu, prasminga, geras darbas? Be abejo. Tuomet ir valdžią vietinėje federacijoje išlaikyti lengviau. Juk turi savo sąraše visą puokštę gerų darbų – įrengtų aikščių, išdalintų vartų, kamuolių, įgyvendintų masinio futbolo projektų. Kas drįstų už tokius žmones nebalsuoti?
Taip ir sukasi karuselė visame pasaulyje. Ar bent jau labai ilgai sukosi. Vieni už FIFA skiriamas lėšas išlaiko valdžią savo federacijose, o kiti gauna balsus sprendžiant globalius reikalus.
Kodėl S.Blatteriui turėtų rūpėti LFF neaišku kur išleisti keli šimtai tūkstančių, jei jis pats pinigus švaistė šimtais milijonų? FIFA prezidento kritikai jau du dešimtmečius bando sužinoti jo atlyginimo ar asmeninei veiklai skiriamų lėšų dydį, tačiau atsakymo kol kas taip ir negavo.
Ir Lietuva čia nėra išskirtinė. Galima sakyti, kad LFF yra beveik tvarkos pavyzdys, jei palygintume, pavyzdžiui, su tuo, ką Brazilijoje išdarinėjo buvęs šios šalies futbolo federacijos prezidentas, J.Havelange'o žentas Ricardo Teixeira.
Net pavyzdingoji Vokietija su garsiuoju Franzu Beckenbaueriu priešakyje. Vokiečiai, siekdami tapti 2006-ųjų pasaulio čempionato šeimininkais, naudojosi privačiomis lėšomis, todėl niekam dėl nieko neturėjo atsiskaityti. Apie kyšius sklando legendos, o vokiečiai jau ir patys pripažino, kad čempionatą tiesiog nusipirko.
Be abejo, tik atsitiktinumas, kad Miuncheno „Bayern“, kurio prezidentas yra pasaulio čempionato organizaciniam komitetui vadovavęs F.Beckenbaueris, tuo metu suplanavo vykti draugiškų rungtynių būtent su tų šalių, kurių atstovai priklausė FIFA vykdomajam komitetui, rinktinėmis.
Vėliau Vokietijos futbolo kaizeris pats priklausė FIFA vykdomajam komitetui, kai buvo sprendžiama dėl skandalingųjų 2018 ir 2022 metų pasaulio čempionatų šeimininkų. Tikriausiai taip pat tik atsitiktinumas, kad F.Beckenbaueris pasirašė reklamos sutartį su „Gazprom“ iš karto po to, kai pasitraukė iš FIFA svarbiausio valdymo organo.
Nereikia būti genijumi norint atspėti, kad vokietis balsavo už Rusijos kandidatūrą (tai patvirtinta).
Anglai šiame kontekste atrodo kaip albinosės varnos. Jie 2006-ųjų pasaulio čempionato siekė visiškai skaidriai, deklaravo net sumą, kuri buvo išleista S.Blatterio vakarienei oficialaus vizito metu. Todėl iki šiol ir surengė didžiuosius futbolo turnyrus vos 2 kartus: 1966 metų pasaulio čempionatą ir 1996 metų – Europos.
Skaidrumas, sąžiningumas ir svarbiausios futbolo organizacijos vardas jau 42 metus vienas prie kito visiškai nedera. Jei nedera Šveicarijoje, kodėl turėtų derėti Lietuvoje?
Šveicarijoje – viltis visiems
Dabartinėje LFF sistemoje, kuri visiškai atitinka FIFA reikalavimus, tiems, kas yra valdžioje, daug lengviau iš anksto suplanuoti veiksmus taip, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.
Kol kas nežinia, kas perims LFF prezidento pareigas iš J.Kvedaro ir kaip viskas pasisuks po to. Scenarijų dabar galima sugalvoti įvairiausių – nuo kosmetinio kėdžių perstumdymo (realiausiu variantu vadinamas Edvino Eimonto persėdimas iš generalinio direktoriaus į prezidento fotelį) iki tikros revoliucijos.
Tačiau net ir paties blogiausio scenarijaus, kokį tik pajėgtume įsivaizduoti, atveju padėtis Lietuvoje iš esmės ir negrįžtamai galėtų pasikeisti, jei viskas apsiverstų aukštyn kojomis Šveicarijoje.
Jei S.Blatterio įpėdiniui, kad ir kas juo taptų, pradėtų rūpėti, kad nacionalinėms federacijoms nevadovautų abejotinos reputacijos asmenys, jei būtų baudžiama už pasakas apie automobilvežiais vežiojamus futbolininkus, jei už tokias istorijas būtų nutraukiamas finansavimas ir pan. Tik taip futbolas gali atsikratyti abejotinos reputacijos asmenų, kurių gausu visame pasaulyje.
Paskutinis žingsnis švaros link galėtų būti nacionalinių federacijų įstatų pakeitimas.
LFF organizacija šiuo atžvilgiu Lietuvos sporto pasaulyje yra išskirtinė. Jei renkamas Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, suvažiuoja į vieną vietą visų 130 narių (nacionalinių lygų visų klubų, pačių lygų, miestų ir rajonų sporto centrų, krepšinio mokyklų ir pan.) atstovai ir balsuoja. Kiekvienas turi po 1 balsą.
Tuo metu į LFF konferenciją po 5 narius deleguoja šakinės asociacijos (Futbolo teisėjų, Masinio futbolo, Moterų futbolo, Salės futbolo, Futbolo techninio vystymo bei Vaikų ir jaunių futbolo) ir apskričių federacijos, nepriklausomai nuo to, ar jos turi 3 narius, ar 50.
Dabartinėje sistemoje, kuri visiškai atitinka FIFA reikalavimus, tiems, kas yra valdžioje, daug lengviau iš anksto suplanuoti veiksmus taip, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Vaizdelis būtų visai kitoks, jei balso teisę turėtų visi apskričių federacijų nariai, pradedant A lygos klubais ir baigiant vaikus treniruojančiomis mokyklomis.
Tad palinkėkime sėkmės Šveicarijos teisėsaugai ir tikėkimės, kad naujasis FIFA prezidentas nenorės eiti S.Blatterio pėdomis. Šioje vietoje vis dėlto nepamirškime, kad naująjį FIFA vadą rinks daugiausia tie patys žmonės, kurie 2015 metų gegužės 29 dieną FIFA kongrese S.Blatteriui skyrė 133 balsus iš 206 galimų ir perrinko jį dar vienai kadencijai.
Prie gero priprantama, o daug kam ir savas kailis rūpi – papūtus permainų vėjams ne vienam gali būti riesta.
Gerų jums 2016-ųjų!
Dalius Matvejevas yra ilgametis sporto žurnalistas, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidiumo narys. Jį galima sekti socialiniame tinkle „Facebook“.
