Lietuvoje pradžia yra kitur. Politikams nerūpi nepilnamečiai internautai, nerūpi pornografija ir daugelis kitų tinklalapių, skirtų mūsų šalyje nelegaliems dalykams. Kol kas nerūpi ir pavadinime paminėtos „Linkomanija“ bei lietuvių pamėgta filmų bei serialų platinimo svetainė. Politikams jau ne vienerius metus ramybės neduoda tik lažybų verslo subtilybės. Bent jau oficialiai.
Politikams nerūpi nepilnamečiai internautai, nerūpi pornografija ir daugelis kitų tinklalapių, skirtų mūsų šalyje nelegaliems dalykams. Politikams jau ne vienerius metus ramybės neduoda tik lažybų verslo subtilybės.
Interneto ekspertai mano, kad tai tik priedanga. Jų teigimu, svarbiausia, kad bus sukurtas įrankis tinklalapių blokavimui. O vėliau jau ateis eilė ir „Linkomanijai“, ir, galbūt, kažkam neįtinkantiems žurnalistams, politiniams oponentams ar bet kam kitam.
„Įrankis bus, procedūra lengva“, – tai interneto eksperto Mariaus Pareščiaus mintis.
Vis dėlto kol kas tai yra tik teorija ir spėlionės. Nė vienas politikas neprisipažintų, kad turi minčių apie virtualios erdvės cenzūrą. Todėl sutelkime dėmesį į oficialiąją projekto priežastį – lažybų verslą.
Beviltiškai pasenusiame ir tų pačių politikų jau daugiau nei 10 metų stalčiuose marinuojamame Azartinių lošimų įstatyme numatyta, kad Lietuvoje lažybų bendrovės turi gauti licenciją, o veikti gali tik steigdamos stacionarius lažybų punktus. Ši nuostata nesikeistų ir priėmus gausias įstatymų pataisas.
Internetas įstatyme iš viso nebuvo minimas, todėl viską lėmė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) tvirtinamas (remiantis nežinia kokiais principais) atskirų bendrovių veiklos reglamentas. LPT pozicija lažybų internete tema taip pat dažnai keitėsi priklausomai nuo vėjo krypties – vienas direktorius teigia vienaip, atėjęs naujas jau kalba kitaip, kas dar vakar buvo draudžiama, šiandien jau tapo leidžiama, ir pan.
Iš pradžių lietuviškų lažybų bendrovių veikla internete priminė stacionaraus punkto veiklos imitavimą. Norėdamas atsidaryti sąskaitą, turėjai eiti į tikrą punktą, ten pildyti dokumentus, įnešti pinigus grynais ir pan. Laimėtus pinigus atsiimti irgi buvo galima tik lažybų punkte.
Vėliau atsirado galimybė atsidaryti sąskaitą neišeinant iš namų ir daugelis kitų veiklos palengvinimų. Ironiška, kad įstatymas per visą tą laiką nepasikeitė. Pasikeitė tik tam tikrų valdininkų nuomonė – tai, kas vieniems atrodė draudžiama, kitiems pradėjo atrodyti leistina. Tiesiog taip, be jokio teisinio reguliavimo.
Jokia Lietuvos lažybų bendrovė neturi teisės veikti vien tik internete. Štai čia ir yra didžioji visos šios temos problema.
Vis dėlto prievolė steigti stacionarius lažybų punktus išliko. Jokia Lietuvos lažybų bendrovė neturi teisės veikti vien tik internete. Siūlomose Azartinių lošimų įstatymo pataisose parašyta, kad nuotolinius lošimus pagaliau turės teisę (nors iš tikrųjų vykdo jau seniai) vykdyti bendrovės, „įstatyme nustatyta tvarka gavusios licenciją organizuoti lošimus, įsteigusios ne mažiau kaip vienus lošimo namus (kazino) arba ne mažiau kaip 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų punktų.“
Štai čia ir yra didžioji visos šios temos problema. Mūsų bendrovės yra priverstos nuomotis patalpas ir samdyti jose dirbančius darbuotojus. Taip patiriamos papildomos išlaidos, kurių neturi vien tik internete dirbantys užsienio konkurentai. Atitinkamai, lietuviškos bendrovės negali savo klientams pasiūlyti tokių gerų lažybų koeficientų ir pralaimi konkurencinėje kovoje.
LPT yra užsispyrusi visas, net pačias didžiausias, užsienio lažybų bendroves vadinti nelegaliomis. Jos neturi įsigijusios veiklos Lietuvoje licencijų, nėra čia atidariusios nė vieno lažybų punkto ir nemoka mokesčių į mūsų šalies biudžetą.
Kyla natūralus klausimus: o kaip įvertinti, ar tos bendrovės iš viso veikia Lietuvoje, kad jas būtų galima vadinti nelegaliomis? „Amazon“, „Alibaba“, „Aliexpress“ ir begalė kitų taip pat neturi Lietuvoje parduotuvių, nėra čia registruotos, nemoka mokesčių, teikia paslaugas lietuviams, bet nelegaliomis jų niekas nevadina.
Iš vieno dabar jau buvusių LPT vadovų prieš 7 metus esu girdėjęs tik tokį paaiškinimą: kai kurios iš tų lažybų bendrovių turi lietuviškas savo tinklalapių versijas, reklamuojasi lietuviškuose interneto puslapiuose, todėl yra laikytinos veikiančiomis mūsų šalyje.
Reklamavimosi argumentas per tuos 7 metus tapo niekiniu.
Už „nelegalių“ lažybų bendrovių reklamą Lietuvoje yra baudžiami reklamos skelbėjai. Todėl nė viena Lietuvoje įsikūrusi bendrovė jų nereklamuoja.
Pasakysite, kad matėte tokias reklamas Basketnews.lt, krepsinis.net ir dar daugelyje kitų puslapių? Jūs esate teisūs, jie reklamuoja „nelegalias“ bendroves. Tik yra vienas niuansas – tai ne Lietuvoje registruoti tinklalapiai. Nueikite į domreg.lt, pasirinkite menu „Whois“ ir ten galėsite sužinoti visų adresų registracijos detales. Štai ką galima sužinoti apie tinklalapį Basketnews.lt: juridinio asmens pavadinimas – OU „Interservis“, kontaktinis asmuo – Andrii Kulemaaja, adresas – Ahtri street 6A, Tallinn.
Taip, lietuviški tinklalapiai iškeitė Lietuvą į šalis, kuriose gali legaliai reklamuoti „nelegalias“ bendroves. Ten pat nukeliauja ir mokesčiai. Tuo metu LPT belieka skėsčioti rankomis, nes Estijos ir kitų šalių bendrovės oficialiai tik samdo lietuvius lietuviškų tinklalapių turiniui kurti. Reklamą jos pardavinėja pačios, lietuviai apie tai nieko „nežino“ ir jokių įstatymų nepažeidžia.
Bendrovė, kurią reklamuoja Madrido „Real“, Turino „Juventus“, „Manchester United“, Miuncheno „Bayern“, Marselio „Olympique“, FIBA ir Eurolyga, mūsų šalyje yra priskiriama prie nelegalių.
Tad koks dabar yra LPT pagrindas vadinti tas bendroves nelegaliomis? LPT, priėmus interneto filtravimą įgalinančias pastabas, siektų blokuoti, pavyzdžiui, bendrovės „Bwin“ tinklalapį. Bendrovė, kurią reklamuoja Madrido „Real“, Turino „Juventus“, „Manchester United“, Miuncheno „Bayern“, Marselio „Olympique“, FIBA ir Eurolyga, mūsų šalyje yra priskiriama prie nelegalių, jos tinklalapis dar 2010 metais buvo įtrauktas į blokuotinų sąrašą.
Vis dėlto „Bwin“ neturi lietuviškos savo tinklalapio versijos ir nesireklamuoja jokiame Lietuvoje registruotame tinklalapyje. Tad kokiu pagrindu, gerbiami pareigūnai, jūs ją vadinate nelegalia? Ir kodėl ją reikia blokuoti?
LPT savo sprendimus turėtų kažkuo pagrįsti. Tačiau bent jau naujosiose Azartinių lošimų įstatymo pataisose jokių instrukcijų, kaip atskirti Lietuvoje veiklą vykdančią užsienio lažybų bendrovę nuo veiklos nevykdančios, nėra. Kaip kažkam LPT atrodys, taip ir bus. Nieko naujo šioje srityje.
Citata iš siūlomų pataisų: „Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę priimti sprendimą dėl tokių lošimų organizavimo ir dalyvavimo juose Lietuvos Respublikoje ribojimo, taip pat atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo.“
Ir viskas.
Pabaigai pasvarstykime du galimus problemos sprendimo variantus:
1. Priimame interneto filtravimą įteisinančias pataisas.
Interneto tiekėjai privalo sukurti mechanizmą aukštesnių instancijų nurodymų vykdymui ir užblokuoti nurodytus užsienio lažybų bendrovių tinklalapius.
Pirminis sprendimas nėra sudėtingas, tačiau jis labai lengvai apeinamas. Bet kuris internautas per keletą minučių ras visą reikalingą informaciją internete ir galės toliau laisvai lankytis visuose norimuose tinklalapiuose (interneto ekspertai pademonstravo pareigūnams, kaip kliūtis elementariais veiksmais įveikiama per 15 sek.).
Tokiu atveju Seimo pataisos liks niekinėmis ir tebus kosmetinis, nieko nelemiantis, tik visiems (ir interneto tiekėjams, ir vartotojams) nedidelių nepatogumų sukeliantis sprendimas.
Ar čia ir sustosime?
Jei pareigūnams ir politikams tokia padėtis nepatiks, teks kurti sudėtingą ir brangų mechanizmą, panašų į tuos, kurie veikia Kinijoje ar Rusijoje ir leidžia griežtai cenzūruoti interneto turinį.
Klausimų, kaip visiems žinomai politikei, tuomet jau kiltų įvairių: kas už visa tai mokės, liks tik vienas žingsnelis iki totalinio piliečių sekimo ir ar tikrai visa tai būtų daroma tik dėl keleto lietuviškų lažybų bendrovių interesų?
2. Liberalizuojame lažybų rinką.
Siūlau žvilgtelėti į didžiąsias Europos šalis. Lažybų bendroves seniai laisvai reklamuoja garsiausi Anglijos, Ispanijos, Italijos futbolo klubai. Prancūzijoje, Vokietijoje tokia reklama buvo draudžiama, bet dabar lažybų bendrovių reklamas rasite ir šių šalių klubų tinklalapiuose. Kryptis, manau, yra aiški.
Ar mes ir toliau užsispyrę bandysime būti šventesniais už šventus ir draudimais kovosime kovą, kurią, mano manymu, esame pasmerkti pralaimėti?
Lažybų bendroves seniai laisvai reklamuoja garsiausi Anglijos, Ispanijos, Italijos futbolo klubai.
O jei imtume ir sudarytume mūsų lažybų bendrovėms tokias pat sąlygas, kaip ispanai ir anglai? Jei nustotume versti lietuviškas bendroves steigti stacionarius punktus ir leistume joms taip pat veikti tik internete? Tegul eina „TopSport“, „TonyBet“ (mano žiniomis, bent jau ši bendrovė to labai siekia, turi įsigijusi ir kitų šalių licencijas), „Orakulas“ ir kiti į tarptautinius vandenis ir konkuruoja su „Bwin“, „Unibet“ ir kitais lygiavertėmis sąlygomis.
Galbūt net tos pačios užsienio bendrovės įsigis licencijas veikti Lietuvoje, jei nereikės steigti fizinių lažybų punktų?
Taip pat leiskime užsienio bendrovėms leisti pinigus reklamai mūsų rinkoje ir praplėskime leistinos reklamos ribas. Dabar reklamos apribojimai baigiasi tik daugybe skundų ir teismų, kuriuose tarpusavyje kariauja pačios Lietuvos bendrovės, baudžiami įstatymus ne iki galo žinantys žmonės. Kitaip tariant, dėl nelabai tobulo įstatymo nukenčia daugelis, o nelaimi niekas.
Pasekmės būtų tokios:
– Lietuvos sporto klubai, federacijos gautų papildomą pajamų iš reklamos šaltinį;
– Lietuvos žiniasklaida gautų papildomą pajamų šaltinį (tai yra viena priežasčių, kodėl Lietuvoje beveik neturime sportui skirtų tinklalapių ir leidinių) ir nekeltų veiklos (kartu su visais mokesčiais) į kaimynines šalis;
- Pirmųjų dviejų punktų įgyvendinimas reikštų papildomas pajamas į šalies biudžetą;
– Spręsdami vieną, palyginti, nedidelę problemą, nesukurtume daugybės naujų, sunkiai išsprendžiamų problemų interneto tiekėjams;
– Nesukurtume mechanizmo, kurį būtų galima panaudoti interneto cenzūrai ir žmonių sekimui.
Kaip politikai, svarstydami Azartinių lošimų įstatymo pataisas, gilinosi į technologines subtilybes galite išgirsti Seimo Finansų ir biudžeto komiteto posėdžio (2015.05.06; dalyvauja Bronius Bradauskas, Andrius Palionis, Virginijus Daukšys (LPT), Vytautas Bučinskas (TEO), Marius Pareščius (INFOBALT) ir kiti) garso įraše: www.dropbox.com/s/urox3f4zxagypcl/lrfkposedis.mp3?dl=1
TAIP PAT SKAITYKITE: Dalius Matvejevas: Vadinkite mane rusu ir vatniku, jei tik jums norisi
Dalius Matvejevas – nepriklausomas sporto viešųjų ryšių specialistas, ilgametis sporto žurnalistas (nuo 1996), Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidiumo narys, buvęs žurnalo „Mūsų krepšinis“ ir savaitraščio „Futbolo ekspresas“ vyriausiasis redaktorius, krepšinio „EuroBasket2011“ Alytaus grupės, 2012 metų Pasaulio U17, Europos U16 ir U18 bei 2013 metų Pasaulio merginų U19 čempionatų žiniasklaidos centrų vadovas. Autorių galite sekti „Facebook“ tinkle.
