Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dalius Matvejevas: Surenkime Europos žaidynes!

Azerbaidžano sostinėje Baku įvyko pirmosios istorijoje Europos žaidynės. Taip šis miestas įsirašė į sporto istoriją. Galbūt Europos žaidynių rengėjų sąraše galėtų atsidurti ir Lietuva?
Dalius Matvejevas
Dalius Matvejevas / Fotodiena.lt nuotr.

Europos žaidynių idėja ir vertė kol kas yra abejotini. Vienų sporto šakų varžybose dalyvavo geriausi Senojo žemyno atletai, kitų – jaunimas arba visų atrankos turnyrų, kuriuose galėjo dalyvauti visi norintys, laimėtojai.

Kai kurie sportininkai Baku patyrė traumas, kurios sujaukė planus kovoje dėl olimpinių kelialapių į Rio de Žaneiro žaidynes. Buvo sporto šakų, kurios šiemet nusprendė nerengti Europos čempionato ir jam prilygino Europos žaidynių turnyrą (tuo pačiu metu vyko ir olimpinių kelialapių dalybos).

Galime sakyti, kad pirmosios Senojo žemyno žaidynės buvo visiškas eksperimentas, apsižiūrėjimas ir atspirties taškas ateičiai.

Ar galėtų tokias žaidynes surengti Lietuva? Visi, su kuo teko šia tema kalbėtis, sako, kad tai neatrodo neįmanoma misija, jei labai pasistengtume.

Apie Europos žaidynes teko kalbėtis su keletu Baku buvusių žmonių. Visi pažymi aukščiausio lygio organizaciją ir kraipo galvomis svarstydami, ar iš šio projekto išsivystys kas nors tikrai verto dėmesio. Tačiau nurašyti žaidynių niekas neskuba.

Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės taip pat buvo pasitiktos kreivais žvilgsniais ir abejonėmis, tačiau išaugo į didžiausią sporto renginį planetoje. Kas žino, galbūt išaugs ir Europos žaidynių vertė, o faktą, kad pirmą kartą jas surengė Baku, visi žinos taip pat, kaip tai, kad pirmosios šiuolaikinės žaidynės 1896 metais įvyko Atėnuose?

Tą parodys laikas ir organizatorių lankstumas bei vadybiniai sugebėjimai.

Daugelio sporto šakų Europos ir pasaulio čempionatai vyksta ciklais – kas keletą metų. Dabartiniame ketverių metų cikle kaip tik yra vieneri laisvi metai, kuriuos galėtų puikiai užpildyti žaidynės. Sporto šakos galėtų susidėlioti kalendorių taip: Europos čempionatas, Europos žaidynės, pasaulio čempionatas, olimpinės žaidynės.

Taip pat galima žaidynes paversti dideliu langu į pasaulį neolimpinėms šakoms arba olimpinių šakų neolimpinėms rungtims. Daugumos komandinių žaidimų federacijos, siekdamos masiškumo, kuria paprastesnes savo žaidimų versijas ir tai daro labai sėkmingai – pažvelkite į regbį-7 ar paplūdimio tinklinį.

Tokių bandymų turi beveik visos sporto šakos, todėl jos galėtų surasti vietą Europos žaidynėse taip, kaip tai padarė gatvės krepšinis 3 prieš 3, paplūdimio tinklinis ir paplūdimio futbolas.

Galime sakyti, kad pirmosios Senojo žemyno žaidynės buvo visiškas eksperimentas, apsižiūrėjimas ir atspirties taškas ateičiai.

Jei tik Europos olimpinis komitetas norės ir stengsis, Europos žaidynes galima paversti dideliu ir įdomiu renginiu.

Grįžkime prie temos. Ar galėtų tokias žaidynes surengti Lietuva? Visi, su kuo teko šia tema kalbėtis, sako, kad tai neatrodo neįmanoma misija, jei labai pasistengtume. Nors vienu balsu tvirtina, kad padaryti to, ką padarė Baku, ateityje nesugebės nė vienas Europos žaidynių rengėjas. Azerbaidžaniečių pinigai organizacinėms reikmėms ir ceremonijoms liejosi taip laisvai, kad užtektų ir didžiosioms olimpinėms žaidynėms.

Tačiau į Baku lygiuotis ir nereikia. Užtenka žvilgtelėti į Nyderlandų, kurie turėjo rengti antrąsias Europos žaidynes, pavyzdį. Turėjo, nes tokios teisės atsisakė pirmųjų žaidynių išvakarėse. Mat olandų valdžia atmetė prašymą skirti šiam projektui apie 60 milijonų eurų.

Bendras žaidynių biudžetas turėjo būti 125 mln. eurų. Kaip už reginį, kuriam reklamą daro didelę galią turintys olimpiniai komitetai, daugelyje šalių rodo televizija, man atrodo visai nedaug.

Neturime sporto bazių? Turime. Pirmosiose Europos žaidynėse vyko vos 20 sporto šakų varžybos, o ateityje jų gali dar sumažėti (olandai ketino sumažinti skaičių iki 12 ar 15). Absoliuti dauguma varžybų vyksta uždarose patalpose, o tinkamų arenų mes turime daugiau nei pakankamai.

Jei kalbėtume apie pirmąsias žaidynes, mums trūktų tik gero baseino vandens sporto šakoms, reikėtų pagaliau užbaigti nacionalinį stadioną ir patobulinti irklavimo varžybų vietą Trakuose.

Olandai žaidynėms buvo sukūrę žemos kainos renginio viziją, varžybas ketino rengti įvairiuose miestuose, nekurti vieno olimpinio kaimelio. Visos šios idėjos galėtų būti įgyvendintos ir mūsų šalyje.

O ateityje galbūt visi Europos sporto gerbėjai žinotų, kad trečiosios ar ketvirtosios Europos žaidynės vyko nedidelėje šalyje vardu Lietuva?

Dalius Matvejevasnepriklausomas sporto viešųjų ryšių specialistas, ilgametis sporto žurnalistas (nuo 1996), Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidiumo narys, buvęs žurnalo „Mūsų krepšinis“ ir savaitraščio „Futbolo ekspresas“ vyriausiasis redaktorius, krepšinio „EuroBasket2011“ Alytaus grupės, 2012 metų Pasaulio U17, Europos U16 ir U18 bei 2013 metų Pasaulio merginų U19 čempionatų žiniasklaidos centrų vadovas. Autorių galite sekti „Facebook“ tinkle.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos