Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos švietime iniciatyvų ir projektų nestigo, bet esminių pokyčių jie neatnešė.
2021 metais prisidėjau prie Lietuvos mokslo tarybos užsakyto skaitmeninės transformacijos plano kūrimo ir pristačiau jį švietimo sistemos lyderiams, tačiau ambicingesniam jo įgyvendinimui politinės valios pritrūko.
Politinės valios pritrūksta nuolat, nors visi žinome, kad pasaulis nesnaudžia: vis atmeta mums kokį COVID, dirbtinį intelektą ar kitą netikėtumą. Kalbant apie jį, COVID turbūt galėtų pretenduoti į didžiausią proveržį atnešusio projekto titulą – per kelias savaites visa švietimo sistema išmoko naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir toliau daugmaž sėkmingai mokyti vaikus.
Tad įsivaizduokite, ką galėtume pasiekti su dirbtinio intelekto revoliucija, jei jai skirtume tiek pat dėmesio!
Kelių švietimo ekspertų paklausiau, kaip mokytojams sekasi tvarkytis su „ChatGPT“ epidemija. Tiesą sakant, tikėjausi geresnės situacijos. Taip, jaunesni mokytojai jau suprato, su kuo turi reikalų, ir net patys naudoja DI savo darbui palengvinti. Tačiau daugelis vyresnių pedagogų, ypač regionuose, net nenutuokia, kad mokiniams užtenka nufotografuoti užduotį, ir „ChatGPT“ per kelias sekundes pateikia atsakymus.
Ir ne tik mokiniams – DI sprendimų gausa bet kam gali padėti sutaupyti didžiąją dalį darbo. Užuot iki išnaktų taisę rašinius, mokytojai galėtų skirti laiką kūrybiškam pasiruošimui pamokoms ir individualiam darbui su mokiniais. Skamba gerai?
Leiskite konkrečiai paaiškinti, ką siūlau. Mano planas – įsigyti vieningą, DI intelektu paremtą mokymo aplinką visoms Lietuvos mokykloms.
Ši sistema kaip žinių bazę naudotų bendrojo ugdymo planus ir vadovėlius. Tad tai būtų ne tiesiog „Google“ atitikmuo, o išmanus mokytojas, galvoje besinešiojantis visą Lietuvos ugdymo programą.
Dirbtinis intelektas realiu laiku kurtų užduotis ir netgi mokymosi kelius, pritaikytus konkretaus vaiko mokymosi spartai: Matas jau galėtų spręsti sudėtingesnius algebros uždavinius, o Jonas dar liktų prie paprastesnių, kurie padės jam iki galo suprasti principus ir jų taikymą.
Kaip „Waze“ navigacija, tik mokslui – rodo trumpiausią kelią į žinias, atsižvelgdama į kiekvieno mokinio „eismo sąlygas“. Ir visa tai vyktų automatiškai, be jokio papildomo mokytojo darbo.
Sistema nuolat analizuotų mokinių pažangą ir nurodytų, kam reikia pagalbos. Mokytojas iš karto matytų, kad Jonui po poros savaičių gresia bėdos su trigonometrija. Šią problemą išsiaiškinti pavyktų nelaukiant kontrolinio darbo ir nekeliant mokiniui papildomo streso. Emilija jau savaitę ignoruoja matematiką? Sistema perspėja mokytoją, ir jis gali iš karto reaguoti.
Tėvai taip pat matytų viską: ne tik pažymius, bet ir kur jų vaikui sekasi, kur jis stringa, kiek laiko praleidžia mokydamasis. Jokių paslapčių – viskas kaip ant delno.
Visi – ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai – turėtų savo DI asistentą. Įsivaizduokite: mokinys turi visą parą pasiekiamą korepetitorių, mokytojas – pagalbininką planuojant pamokas, tėvai – patarėją, kaip padėti vaikui.
Skamba kaip fantastika? Kitose šalyse ši vizija jau artėja prie realybės. Pietų Korėja jau kitų metų kovą pradės naudoti DI vadovėlius, kurie vertins kiekvieno vaiko mokymosi spartą ir pagal tai individualiai pritaikys turinį. „Forbes“ atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. JAV mokytojų klasėje naudoja DI, o 43 proc. yra dirbę su individualizuoto mokymo platformomis.
Džiugu, kad dauguma Lietuvos mokinių jau naudoja DI įrankius. Nors kai kurie pedagogai traktuoja juos kaip sukčiavimą ir bando uždrausti, šis kelias niekur nenuves, – mes turime išmokyti vaikus efektyviai naudotis šiomis priemonėmis. Juk darbo rinkoje jau dabar tie, kas nenaudoja DI įrankių, rizikuoja atsilikti. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad dėl DI įtakos iki 2025 metų 85 milijonai darbo vietų išnyks, bet atsiras 97 milijonai naujų. Argi ne tam ruošiame mūsų vaikus – būti konkurencingus ateities darbo rinkoje?
Tad jei su „ChatGPT“ moksleiviai gali išspręsti užduotį 100 kartų greičiau, gal reikėtų tą užduotį padaryti 100 kartų sudėtingesnę? Arba visiškai pakeisti jos pobūdį – paversti ją kūrybiška, reikalaujančia asmeninių patirčių ir kritinio mąstymo?
Apskritai šiandienos realybėje nei mokiniai, nei mokytojai nebeturėtų užsiimti tiesmuku informacijos transliavimu ir atkartojimu. DI šią funkciją gali atlikti kelis tūkstančius kartų pigiau nei mokytojas. Tai koks tada mokytojo vaidmuo?
Mokytojas turėtų tapti įkvėpėju, mentoriumi, žmogumi, kuris padeda mokiniui atrasti save ir savo kelią pasaulyje. Jo neįkainojamas indėlis – sugebėjimas sudominti, užvesti ant kelio, padėti spręsti problemas einant savęs ir pasaulio pažinimo keliu.
Taigi, mano planas yra patobulinti švietimą Lietuvos mokyklose įdarbinant dirbtinį intelektą. Jį galima įgyvendinti per vienerius metus, be tik su sąlyga, kad tai būtų daroma sparčiai. Žinant, kaip mums sekasi pirkti ir diegti dideles sistemas, tikrai nereikia bandyti išrasti dviračio – verčiau jį nusipirkime iš korėjiečių ar britų.
Kitas žingsnis būtų paskatinti mokytojus sistema naudotis. Net ir pavieniai DI pritaikymo būdai jau atneštų naudos ir palengvintų pedagogų darbą. O ir apskritai turėtume mokytojus šviesti, kaip veikia DI įrankiai ir kaip panaudoti juos mokymo procese.
Be formalių DI raštingumo kursų galima būtų organizuoti ir skaitmeninės mentorystės programas, kur jaunesni, technologiškai labiau patyrę mokytojai padėtų vyresniems kolegoms. Galbūt prie jų netgi galėtų prisijungti mokiniai – jie juk pirmieji išbando visus būdus pasilengvinti darbus.
Ar tikrai galime tai padaryti per metus? Taip! Žinoma, švietimo sistemai nereikia tokio šoko, kuris ištiko per pirmąsias pandemijos savaites. Tačiau ištęsti būtinų reformų įgyvendinimą iki dar ketverių metų mes nebegalime. DI transformacija gali ir turi būti kuo greitesnė ir efektyvesnė. Ir, svarbiausia, ji kainuos vos kelis procentus metinio švietimo biudžeto, bet jos žadami pokyčiai moksleivių pasiekimams ir mokytojų darbui gali atsipirkti šimteriopai.
Kažkada išrasta rašomoji plunksna sukėlė raštingumo revoliucija. Dirbtinis intelektas švietime – tai ne grėsmė, o nauja plunksna, kuri žada mokslo revoliuciją. Mes nebegalime sau leisti nuo jos atsilikti.
Taigi, gerbiamas būsimas švietimo ministre, ar priimsite šį iššūkį? Lietuva laukia jūsų drąsaus žingsnio į ateitį. Nes mūsų vaikai, mūsų mokytojai ir mūsų ateitis to nusipelno.
----
Danielius Stasiulis yra švietimo platformos „BitDegree“ bei „EdTech Lithuania“ bendraįkūrėjas.