Jonas Milius – valstybinės įstaigos, atsakingos už gyvūnų sveikatą ir gerovę, maisto saugą bei eksportą ir importą, direktorius padėjo savo garbų parašą ant pusiau filosofinės demagogijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais (turima omenyje musėmis) mano jau minėtoje laidoje.
Kai man papasakojo, apie tą raštą, tikrai nepatikėjau. Pagalvojau, kad čia neblogas pokštas apie nučiuožusius gyvūnų teisių gynėjus. Vėliau to rašto kopiją pamačiau savo akimis ir pradėjau svarstyti, ką tie žmonės iš VMVT rūko? Arba, gal jiems nusibodo darbo metu žaisti minesweeper‘į, todėl pradėjo proteguoti muses?
Leiskit, pacituosiu kertinę to įspėjimo vietą: „VMVT, atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir vadovaudamasi Gyvūnų gerovės ar apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus, prašo nedelsiant nutraukti laidos transliaciją.“
Nuobodi teorija apie gyvūnų sąmonės paieškas
Na taip, teoriškai musė yra gyvūnas. Todėl gyvūnų apsaugos įstatymai čia turėtų galioti, nors tame pačiame rašte, truputį aukščiau, yra nurodoma išimtis, esą parazitinėms rūšims šis įstatymas nėra taikomas, jei jas naikinant užtikrinamas greitas gyvūno SĄMONĖS netekimas ir mirtis, o pats gyvūnas nepatiria fizinių ir PSICHINIŲ kančių.
Manau, jog gyvūnų teisių ir sąmonės tema verta atskiros diskusijos, nes dėl jos stokos visuomenė ar svarbios įstaigos dažnai priima klaidingus sprendimus.
Čia ir prasideda tą dalis, dėl kurios daugelis tatuiruotų ir dreduotų PETA bei „Tušti narvai“ narių plėšosi savo drobinius apatinius kalbėdami apie gyvūnų teises. Tik prieš pradedant trumpą, beveik filosofinę miniatiūrą, turiu pabrėžti, kad tiek rimtai į VMVT raštą nežiūriu. Tiesiog manau, jog gyvūnų teisių ir sąmonės tema verta atskiros diskusijos, nes dėl jos stokos visuomenė ar svarbios įstaigos dažnai priima klaidingus sprendimus. Pavyzdžiui, drausdama medicininius bandymus su gyvūnais arba kurdama panašaus tipo televizijos laidų draudimus.
Taigi, nei mokslininkai etologai, nei visuomenininkai ar filosofai negali priimti vieningo sprendimo dėl gyvūnų sąmoningumo. Na, bent jau daugelio gyvūnų sąmoningumo. Vienas svarbių kriterijų ieškant gyvūnų sąmonės, tai savęs suvokimas ir gebėjimas save atskirti nuo kitų gyvų objektų ar savo grupės narių.
Tai reiškia, kad kažkoks gyvūnas, kurio viena svarbiausių juslių yra rega, turėtų įveikti vadinamąjį „veidrodžio testą“ (jei, pavyzdžiui, gyvūno uoslė pranašesnė nei rega, taikomi kitokie testai) ir įrodyti tyrėjams, kad jis supranta, jog mato savo paties atspindį, o ne kitą individą. Grubiai aiškinant, į veidrodį žiūrinti beždžionė neturėtų jo sudaužyti, o vietoj to pradėti gražintis.
Veidrodžio testą paprastai įveikia kai kurios bendruomeninių primatų rūšys, kai kurie varniniai paukščiai, kurie irgi gyvena tam tikromis bendruomenėmis. Pavyzdžiui, žmogus veidrodžio testą išlaiko tik sulaukęs pusės ar metų amžiaus. Iki tol vaikas savo atvaizdą veidrodyje atpažįsta, kaip žaidimų draugą.
Tai reiškia, kad savęs atpažinimas ir išskyrimas iš kitų panašių į save, leidžia spėti, jog toks organizmas greičiausiai sugeba įvertinti save ir savo padėtį aplinkoje. Gali būti, kad bendruomeninių gyvūnų tarpe toks suvokimas skatina tam tikrą altruizmą.
Taip pat galima manyti, kad gyvūnas, kuris pasižymi kažkokiomis sąmoningumo savybėmis, priima sprendimus, užuot veikęs vien instinkto pagrindu ar refleksyviai.
Ir tai tik vienas iš daugelio sąmonės bruožų. Dar yra mintys, emocijos, vidinis pasaulis ir taip toliau. Paprastai, sąmoningi padarai priima sprendimus tam, kad juos priimtų, koncentruoja dėmesį. Užuot veikią pagal atrankos būdu užprogramuotus instinktus, kuriuos diktuoja aplinka.
Musė, greičiausiai, nepriima sprendimo, o tiesiog veikia pagal instinktą, kuris užprogramuotas milijonus metų trukusios atrankos būdu.
Pavyzdžiui, musės elgseną lemia labai aiškūs algoritmai, kuriuos apibūdina metų laikas, maisto šaltiniai, reprodukciniai partneriai ir išorės pavojai. Tai reiškia, kad veikiama tokių faktorių musė, greičiausiai, nepriima sprendimo, o tiesiog veikia pagal instinktą, kuris užprogramuotas milijonus metų trukusios atrankos būdu.
Kitas įdomus klausimas – ar visi gyvūnai kenčia psichine prasme? Nes įstatymuose, kuriais vadovaujasi VMVT ir visa mūsų valstybė, kalbama apie gyvūnų apsaugą siekiant jų netrikdyti psichiškai. Yra tokia mokslo šaka, vadinama zoopsichologija. Truputį apie jos metodus rašiau aukščiau.
Zoopsichologai, galima sakyti, sutinka su faktu, kad gyvūnai pasižymi vienokia ar kitokia „psichika“, tačiau dažniausiai gyvūnų tarpe nustatoma instinktyvioji psichikos forma. Tai reiškia, instinktų valdomi algoritmai. Tai dažnai lemia ir nervinės sistemos išsivystymo lygis. Taigi, kalbant apie vabzdžių gebėjimą justi psichinę kančią – tai neįmanoma fiziškai.
Tačiau kai kurie filosofai arba gyvūnų teisių gynėjai (gyvūnų teisių sąvoka dar viena tema, verta diskusijos), teigia, kad nepaisant įvairių tyrimų ir stebėjimų, niekas negali įlįsti į kokio padarėlio galvą ir išsiaiškinti, ką jis mąsto. Tačiau tokio tipo paneigimas dažniausiai neturi jokių argumentų. O be argumentų paneigti galima viską.
Grįžtant prie keistos laidos, kur pažeidžiamos musių teisės
Nors ir nieko nerūkau, bet į musių teisių klausimą, regis, įsigilinau visai rimtai? Esmė ta, kad netgi kai kurie mūsų įstatymai sukurti vadovaujantis miglotu gyvūnų sąmonės suvokimu. Toks miglotas suvokimas lemia, kad įvairūs nesiskiepiję hipiai protestuoja prieš mokslinius tyrimus su pelėmis, kurių metų mokslininkai ieško silpnųjų vėžio vietų, arba mėgina rasti vakciną nuo ŽIV.
Jeigu jau turime tokį keistą įstatymą ir uolią biudžetinę įstaigą, kuri rūpinasi musėmis, kodėl to nepasukus prieš tokios laidas, kaip „Medžiotojo ragas“ arba „Gale kablys“?
Jeigu jau turime tokį keistą įstatymą ir uolią biudžetinę įstaigą, kuri rūpinasi musėmis, kodėl to nepasukus prieš tokios laidas, kaip „Medžiotojo ragas“ arba „Gale kablys“? Kuriose suaugę vyrai šaudo į daug sudėtingesnes gyvybės formas nei vabzdžiai ir viešai demonstruojasi. Tokios laidos ne tik skatina žiaurų elgesį su gyvūnais, bet taip pat veda prie populiacijų santykio išbalansavimo, o šis savo ruoštu neretai baigiasi ekologinėmis katastrofomis.
Taip pat turiu atkreipti VMVT dėmesį, kad, vadovaujantis jų logika, pagal kurią musių naikinimas yra nusikalstamas – bet kokių parazitinių vabzdžių naikinimas yra labai nejautrus dalykas. Galima juos arba pritrėkšti, užminti, mėginti nunuodyti, palaukti, kol prilips prie lipnios juostos ir savaitės eigoje nusigalabys, dar galima deginti... Kurį metodą gerb. Jonas Milius rekomenduotų, kaip jautriausią?
Ir kalbant apie keistą laidą, kurioj kažkas gaudo muses ir kažkas tai žiūri – man regis, visas šitas reikalas su VMVT buvo suplanuotas gabių laidos prodiuserių. VMVT įspėjimo pirmose eilutėse rašoma, kad tarnyba gavo skundą. Darau išvadą, kad tai padarė apsinešęs hipis arba laidos kūrybinė grupė. Jei tai buvo laidos kūrybinė grupė, tai BRAVO jums. Žemai lenkiuosi už nepakartojamą gebėjimą trolint mūsų biurokratus ir naudotis jų logikos spragomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Daumantas Liekis: Instrukcija, kaip būti veganu
