Taigi, daugiau ar mažiau esu turėjęs įvairios formos bendradarbiavimo beveik su visomis didžiausiomis Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis. O dabar jau antri metai nuosekliai bendradarbiaujame su „Redbull Media“, „GEO“ bei „Terra Mater“ žurnalais, todėl žinau, kaip, kokiais metodais ir standartais dirba vakarietiška, didelio masto žiniasklaida.
Kai kas pastebi, kad jau kuris laikas esu dažniau pastebimas 15min eteryje, nei delfi, kuriame kurį laiką dirbau, o vėliau bendradarbiavau. Anksčiau nemaniau, kad turėčiau leistis į detalizuotą aiškinimą, kodėl portalas, kuriame dabar skaitote šį tekstą, man tapo artimesnis, tačiau po to, kai 15min pradėjo vykdyti savo reformas dėl anoniminių komentarų ir apmokestinamo turinio, iš delfi pusės pasigirdo pasisakymai, esą 15min užsiima viešaisiais ryšiais.
Kai žiniasklaidos priemonė iškelia reklamdavių bei akcininkų interesus aukščiau skaitytojų intereso, ji tampa eiliniu verslu, kuris prekiauja Jūsų, brangūs skaitytojai, laiku ir kompiuterio pelytės paspaudimais.
Vienas iš trijų delfi brangiausių kolumnistų – Andrius Tapinas neseniai savo feisbuko sienoje piktinosi, kad dėl pasikeitusios politikos 15min jis nebegali skaityti šio portalo, nes dėl jo naudojamų adblock‘erių portalas tiesiog neleidžia pasiekti turinio.
Pirmiausia, tai man išvis labai keista, kad žurnalistas ir prodiuseris naudoja adblocker‘ius. Jei ne dėl etinių sumetimų ir suvokimo, kaip veikia vartotojui nemokamos žiniasklaidos priemonės, tai dėl prarastos informacijos apie patį transliuotoją, kurią galima gauti išanalizavus reklamos kokybę, pozicijas ir užsakovus. Pavyzdžiui, jei užsuksite į lrytą, pamatysite gausybę AdWords reklaminių skydelių. Vadinasi, su normaliais reklamos pardavimais lietryčiui tikrai liūdna (nenuostabu...).
Užsukit į delfi ir pamatysit nemažai pop-up‘ų, skydelių su autoplay‘jaus funkcija ir nepažymėtos turinio reklamos. Man regis, reklamos kokybė čia irgi smuktelėjus? Vadinasi, portalas stengiasi parduoti daug ir bet kokia kaina. O sėkmingas užsakovų reklamines kampanijas turi pateisinti reklaminių skydelių paspaudimų ar parodymų gausa.
Vadinasi, skaitytojas turi portale praleisti kuo daugiau laiko ir paspausti kuo daugiau antraščių. Trumpiau tariant, portalas siekia generuoti kuo daugiau pajamų bet kokia kaina. Iš čia delfi atsiranda „The Sun“ tipo clickbait‘inės antraštės, papai ir viską gydantys receptai, kurie niekaip neprisideda prie skaitytojo informavimo (t.y. pirminės žiniasklaidos funkcijos vykdymo), tačiau generuoja paspaudimų skaičius, kurie naudojami kaip gero skaitomumo argumentas atsiskaitant UAB „Delfi“ valdantiems akcininkams ir reklamos užsakovams.
Ir kai žiniasklaidos priemonė iškelia reklamdavių bei akcininkų interesus aukščiau skaitytojų intereso, ji tampa eiliniu verslu, kuris prekiauja Jūsų, brangūs skaitytojai, laiku ir kompiuterio pelytės paspaudimais. Toks verslas niekada nepriims nepopuliarių sprendimų, kurie sumažintų lankytojų praleidžiamą laiką portale. Turiu omenyje, kad dėl tokio verslo modelio delfi neverta inicijuoti ar palaikyti komentatorių registravimo.
Man net atrodo, kad tokia 15min iniciatyva delfi kelia tam tikrą siaubą, nes atsiranda tikros žiniasklaidos standartai, kurie kuria kontrastą jų verslo modeliui. Gal todėl Ritos Miliūtės laidoje apie „interneto higienos“ iniciatyvą vietoj kurio nors delfi redaktoriaus ar direktoriaus dalyvavo jų advokatas, kuris mėgino oponuoti 15min direktoriui?
Kalbant apie abiejų portalų turinio kokybę, išskirtinumą ir inovatyvumą, turiu pripažinti, kad iki pertvarkant 15min redakciją, delfi generavo daugiau specialaus turinio tiek teksto, tiek videoplatformose. Ir turiu pripažinti, kad po tos pertvarkos 15min, kai jie atsisakė vyriausiojo redaktoriaus, aš buvau vienas iš skeptikų, negalėjusių patikėti, kad redakcija gali sėkmingai funkcionuoti be vieno vadovaujančio asmens. Pasirodo, gali, ir dar kaip. Drįsčiau sakyti, kad delfi ir 15min santykis apvirto aukštyn kojomis ir dabar delfi yra ta redakcija, kuri mėgina vytis 15min.
Pavyzdžiui, multimedijos projektuose. Manau, nesuklysiu sakydamas, kad interaktyvūs multimedijos projektai Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje prasidėjo būtent iš 15min. Nors pasaulinės internetinės žiniasklaidos žvaigždės, kaip „The New York Times“, „Time“, BBC ir daugelis kitų jau senokai žavi savo skaitytojus tokiais projektais. Kurie, beje, yra gana brangūs, nes reikalauja didelių žmogiškųjų išteklių ir atneša palyginus menką finansinę grąžą.
Kai reklamos davėjams auditorijos ir eterio kokybė taps svarbesnė už parodymus ir paspaudimus, kai kuriems portalams tiesiog neliks kito pasirinkimo, kaip tik kelti savo kokybės kartelę ir būti originaliais.
Vėliau buvo pabėgėlių krizė, į kurią 15min vėl reagavo pirmesnė išsiųsdama savo žurnalistus į įvykių vietas, o paskui ją nusekė ir delfi. Tada išskirtinis dėmesys atskiriems žurnalistikos metodams – tiriamajai žurnalistikai ir aiškinamajai žurnalistikai.
Užuot vertusi savo žurnalistus rašyti apie viską ir daug, 15min leido jiems specializuotis ir dirbti geram rezultatui. Tai nemenka prabanga žiniasklaidos priemonei, kuri turi generuoti didelį kasdienio turinio kiekį. Ypač jei specializuota veikla užsiima pagal darbo sutartį dirbantys autoriai.
Ir šiuo atveju, delfi mėgina rodyti, kad pas juos vyksta tokie reikalai. Pavyzdžiui, Vijūnėlės dvaro skandalas dienos šviesą išvydo delfi eteryje. Tačiau jo autorė nėra delfi nuolatinė darbuotoja. Kaip ir karą Ukrainoje iš vidaus nušvietęs Artūras Morozovas, kuriuo labai dažnai didžiuojasi šis portalas ir pristato kaip savo žurnalistą.
Galiausiai delfi daugėja naujų, jaunų autorių pavardžių po straipsniais. Regis, čia reikėtų džiaugtis. Tačiau ilgą darbo patirtį turinčių žurnalistų vardai, kurie anksčiau buvo matomi delfi, pradėjo šmėžuoti 15min. Ar tai reiškia protų nutekėjimą skaitomiausiame portale? O gal jauni, ką tik studijas baigę žurnalistai leidžia daugiau sutaupyti?
Taigi, tiems, kam atrodo, jog 1 euru apmokestinama „Premium“ skaitytojo narystė, kurią dabar pradėjo siūlyti 15min, tėra reklaminis triukas, pamąstykite dar kartą. Šita redakcija pasirinko absoliučiai priešingą savo pagrindiniams konkurentams veiklos strategiją. Atrodo, kad pirmiausia jie siekia būti informavimo priemone ir patraukliais savo skaitytojams, o tik vėliau tenkinti komercinį interesą. Ir, mano manymu, ilgalaikėje perspektyvoje, tai taps su kaupu atsiperkančia veiklos strategija.
Gali pasirodyti, kad visas šis mano samprotavimas labai šališkas ir labai priešiškas delfi redakcijai. Taip ir yra. Ir 15min man už tai nesumokėjo, ir neprašė, kad pasisakyčiau. Tiesiog kaip autorius ir kaip skaitytojas aš palaikau transliuotojus, kurių pirminiai prioritetai yra geras turinys ir auditorija. Kas dieną skaitydamas naujienas internete, nenoriu, kad mano nuomonė ar politinės pažiūros būtų kryptingai formuojamos, kad man prieš akis šmėžuotų tendencingi straipsniai apie kai kuriuos politikus (kaip, pavyzdžiui, dabar vyksta delfi portale, kur retkarčiais vis atsiranda straipsnelių apie R.Karbauskį su gražiomis nuotraukomis. Kertu lažybų, kad prieš rinkimus ten bus daug Karbauskio nupirktų banerių).
Tai, kokios mūsų informavimo priemonės bus, – besiorientuojančios į pelną ar žiniasklaidos principus, priklauso ne tik nuo skaitytojų gebėjimo kritiškai vertinti turinį, bet ir nuo reklamos užsakovų prioritetų.
Kai pastariesiems auditorijos ir eterio kokybė taps svarbesnė už parodymus ir paspaudimus, kai kuriems portalams tiesiog neliks kito pasirinkimo, kaip tik kelti savo kokybės kartelę ir būti originaliais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Advokatė Renata Beržanskienė: 15min seka CNN ir „The New York Times“ pėdomis
