Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Davidas Schultzas: Ar Donaldas Trumpas gali paduoti į teismą Joe Bideno pergalę?

Tikimybė yra mažiau nei tikėtina. Be jokios abejonės, Joe Bidenas laimėjo JAV prezidento rinkimus. Tai dar nėra oficialu, tačiau paprasta matematika rodo, kad jis yra išrinktas naujasis JAV prezidentas. Donaldas Trumpas atsisako tai pripažinti, žada bylinėtis dėl pergalės ir tikėtis, kad jo paskirti trys Aukščiausiojo Teismo teisėjai jam atneš pergalę.
Davidas Schultzas
Davidas Schultzas / Asmeninio archyvo nuotr.

Tai yra D.Trumpo ir jo šalininkų fantazijos ir didžiausias jo priešininkų siaubas. Ar toks scenarijus yra galimas ir tikėtinas? Paprastai tariant – ne. Tai ne 2000-ųjų metų George‘o W.Busho ir Alo Gore‘o atvejis Floridoje. Pasigilinkime į D.Trumpo atvejį.

Techniškai J.Bidenas dar nelaimėjo rinkimų nė vienoje valstijoje. Rezultatai kiekvienoje atskiroje valstijoje dar nėra oficialūs. JAV rinkimuose egzistuoja laikotarpis, per kurį atliekami paskutiniai skaičiavimai ir korekcijos. Tai yra normalu. Šiuo laikotarpiu nėra keista, jog atliekamos nežymios balsų skaičiavimo korekcijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Praėjus maždaug dviem savaitėms po rinkimų kiekvienoje valstijoje speciali rinkimų priežiūros komisija susirenka patvirtinti galutinių rinkimų rezultatų ir išduoda rinkimų sertifikatus, nurodančius rinkimų laimėtojus. Tik tada yra laikoma, kad oficialūs laimėtojai paskelbti. Iki to momento kandidatai gali teikti skundus. Taip pat galimas ir balsų perskaičiavimas. Paprastai tik pasibaigus šiam etapui galima kreiptis į teismą.

Techniškai J.Bidenas dar nelaimėjo rinkimų nė vienoje valstijoje. Rezultatai kiekvienoje atskiroje valstijoje dar nėra oficialūs.

Visi nurodyti procesai turi numatytus terminus. Vadovaujantis federaliniais įstatymais, visi ginčai dėl balsų skaičiavimo valstijose turi būti išspręsti iki gruodžio 8 d. Jei balsavimo rezultatai yra ginčijami Kongrese, taikoma balsų galiojimo prezumpcija. Tai yra vadinamoji „saugaus uosto“ nuostata. Federaliniai įstatymai numato, kad rinkikai turi atiduoti savo balsus gruodžio 14 dieną.

Konstitucija reikalauja, kad rinkikų balsai būtų patvirtinti jungtinėje Kongreso sesijoje 2021-ųjų sausio 6 d., kartu išsprendžiant ir ginčus dėl balsų Kongrese. Galiausiai Konstitucijoje rašoma, kad dabartinio prezidento kadencija baigiasi 2021 m. sausio 20 d. vidurdienį, kai šias pareigas perima naujasis prezidentas. Bet kokiuose teisiniuose ginčuose turi būti paisoma šių terminų. Atsižvelgiant į tai, ginčai teismuose taip pat turėtų būti pabaigti iki gruodžio 8 dienos.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas
„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Lapkričio 9 d. duomenimis, J.Bidenas potencialiai turi 279 rinkikų balsus, devyniais daugiau nei pergalei būtini 270 balsų. Į šį skaičių įtraukti Mičigano (16), Nevados (6), Pensilvanijos (20) ir Viskonsino (10) balsai, o neįtraukti Arizonos (11) ir Džordžijos (16) balsai. J.Bidenas pirmauja ir šiose valstijose, ir tikėtina, kad laimėjęs jose iš viso jau turės 306 rinkikų balsus. Tokiu atveju D.Trumpui norint laimėti būtų reikalingi papildomi 36 rinkikų balsai. Tai jis galėtų pasiekti tik pasikeitus rinkimų persvarai mažiausiai dviejose valstijose arba daugiau.

Vienas iš būdų tai padaryti – perskaičiuoti balsus. Greičiausiai perskaičiuojant balsus keliose valstijose jam pavyktų tai padaryti. Tačiau tai labai mažai tikėtina, o ypač – daugiau nei vienoje valstijoje. Balsų skaičiavimas JAV rinkimuose, ypač nacionalinio lygmens rinkimuose, pasižymi dideliu tikslumu. Perskaičiavus balsus, paprastai rezultatai pasikeičia ne daugiau nei keliais šimtais balsų. J.Bideno pergalingas atotrūkis yra pakankamai didelis, kad perskaičiavus balsus rezultatas pasikeistų.

Antroji alternatyva yra ginčyti rinkimų teisėtumą. Asmenys gali kreiptis į teismą vien iš pykčio. Jie gali norėti atskleisti tariamą neteisingumą. D.Trumpas šiuo atveju naudoja kelis teisiškai abejotinus argumentus.

Balsų skaičiavimas JAV rinkimuose, ypač nacionalinio lygmens rinkimuose, pasižymi dideliu tikslumu.

Pirma, D.Trumpas bandys įrodyti plataus masto rinkimų pažeidimus. Jis teigia, kad tokie pažeidimai jau egzistuoja daugelį metų, tik niekas nesiryžta to įrodyti. D.Trumpas bandė tai įrodinėti dar prieš rinkimus, ir teigė, kad balsavimo paštu sistema yra pilna galimų pažeidimų. Jis ir jo sekėjai bandė įrodyti, kad didelis skaičius mirusių asmenų, neregistruotų imigrantų ar kitų asmenų „balsuoja“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Amerikiečiai balsuoja prezidento rinkimuose
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Amerikiečiai balsuoja prezidento rinkimuose

Jei D.Trumpas turi tai patvirtinančių įrodymų, jis privalės tai įrodyti teisme. Kol kas žemesnės grandies teismai atmetė jo skundus. Be to, daugiau negu pakanka įrodymų, kad JAV nėra jokių didelio masto rinkimų pažeidimų. Tikėjimas šia rinkimų pažeidinėjimo legenda išskirtinai būdingas daugeliui Respublikonų. Net jei pažeidimai ir egzistuoja, prezidentas turi įrodyti, kad šių pažeidimų mastas yra toks didelis, jog gali kilti abejonių dėl rinkimų rezultatų patikimumo ir gali būti reikalingi nauji rinkimai. Vargu ar teisėjai gali prieiti prie tokių išvadų, nes surengti naujus rinkimus yra neįmanoma, o ypač turint mintyje jau minėtus griežtus terminus.

Labiau tikėtina, jog D.Trumpas sieks įrodyti, kad daug balsų neva turi būti paskelbti negaliojančiais, o tai galiausiai pakeis rinkimų rezultatą keliose valstijose. Tačiau tai taip yra įrodinėjimo dalykas ir balsai nėra paskelbiami negaliojančiais remiantis vien spekuliacijomis ir prielaidomis. Daugeliu atvejų, turi būti įrodyta, kodėl kiekvienas atskiras balsas turėtų būti paskelbtas negaliojančiu. Vėlgi, tai yra mažai tikėtina.

Daugiau negu pakanka įrodymų, kad JAV nėra jokių didelio masto rinkimų pažeidimų. Tikėjimas šia rinkimų pažeidinėjimo legenda išskirtinai būdingas daugeliui Respublikonų.

Vienas iš D.Trumpo argumentų, neva iki rinkimų dienos gauti tačiau nesuskaičiuoti išankstiniuose rinkimuose balsavusių asmenų balsai, pasibaigus rinkimams neturėtų būti skaičiuojami. Šį teiginį jis grindžia tuo, jog neva tai pažeidžia Federalinį rinkimų įstatymą, kuriame nustatyta, kad rinkimai vyksta konkrečia dieną (šiemet – lapkričio 3 d.) ir kad balsai, suskaičiuotai vėliau, pažeidžia šį federalinį įstatymą.

Ir šis jo argumentas žlugs: paprastai valstijos skaičiuoja išankstinio balsavimo balsus pasibaigus rinkimų dienai. Federalinis įstatymas to nedraudžia. Išankstinio balsavimo balsų gavimas rinkimų dieną skiriasi nuo jų skaičiavimo rinkimų dieną. Pavėluotai gautų balsų teisėtumas gal ir gali kelti klausimų, tačiau šie balsai nedaro įtakos J.Bideno pergalei.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Amerikiečiai balsuoja prezidento rinkimuose
AFP/„Scanpix“ nuotr./Amerikiečiai balsuoja prezidento rinkimuose

Taip pat D.Trumpas skundžiasi, kad jo rinkimų stebėtojams nebuvo leista stebėti balsų skaičiavimo proceso. Žemesnieji teismai taip pat atmetė šiuos argumentus teigdami, kad stebėtojai turi laikytis atstumo ir negali stovėti palinkę virš balsus skaičiuojančių asmenų galvų. Toks bauginimas nepavyks ir įstatymo laikymasis bus užtikrintas. Net jei ir būtų nustatyti pažeidimai, kurie tam tikrose vietovėse pareikalautų balsų perskaičiavimo, tai tikrai nepakeistų rinkimų rezultato.

Galiausiai D.Trumpas siekia įrodyti, jog buvo padaryti pažeidimai, tokie kaip George‘o W.Busho ir Alo Gore‘o rinkimų kovoje. 2000-aisiais vykusių rinkimų atveju buvo nustatytas konstitucinės lygių rinkimų teisės pažeidimas vienoje valstijoje. Tada toje valstijoje abu kandidatus teskyrė keli šimtai balsų. Teismas tada atsisakė perskaičiuoti balsus motyvuodamas tuo, kad gali būti pažeista balsų galiojimo prezumpcija.

Net jei ir būtų nustatyti pažeidimai, kurie tam tikrose vietovėse pareikalautų balsų perskaičiavimo, tai tikrai nepakeistų rinkimų rezultato.

Šių metų rinkimuose būtų sunku rasti panašių pažeidimo bruožų kaip George‘o W.Busho ir Alo Gore‘o rinkimų atveju. Ypač sunku būtų įrodyti tokius pažeidimus net keliose valstijose. Reikėtų daug teisinių manevrų, kad byla pasiektų Aukščiausiąjį Teismą. Dar sunkiau būtų pasiekti, kad dešimtys, o gal net ir šimtai tūkstančių balsų būtų paskelbti negaliojančiais. Žiūrint iš teisinės perspektyvos – tai yra neįmanoma.

Galbūt, kaip kai kas mano, tikrasis D.Trumpo siekis yra uždelsti rinkikų balsų atidavimo procesą daugelyje valstijų, tada ginčai dėl rinkikų delegavimo persikeltų į jungtinį Kongreso posėdį, kaip tai numato Konstitucija. Šiuo atveju galėtų būti panaudota George‘o W.Busho ir Alo Gore‘o rinkimų atvejo analogija. Aukščiausiasis Teismas tokiu atveju spręstų klausimą iki gruodžio 8 d., t.y. iki įsigaliojant balsų galiojimo prezumpcijos taisyklei. Nepaisant Respublikonų bei Demokratų fantazijų ir baimių, nereikėtų tikėtis, kad situacija pakryptų iki D.Trumpo paskyrimo prezidentu Kongrese. Apskritai, prezidentas negali prisiteisti pergalės. Tiek matematika, tiek ir įstatymas yra prieš jį.

Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?