Tiesą sakant, aš tikrai tuo tikėjau. Tikėjau, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) darys skaidrią politiką. Tiesiog kaip pilietis maniau, kad jų siekis išlaikyti švarią reputaciją yra tikras.
Sakyčiau, kad kova su korupcija buvo pagrindinis LVŽS koziris per rinkimus į Seimą, rodėsi, jie viską stato ant tos kortos.
Realybė parodė, kad jie – LVŽS frakcija Seime – pragmatiški lošėjai. Kai iš kortų statomas valdžios namelis, tai spjaut ant tų kozirių ir tų paveikslėlių – svarbu, kad laikytų.
Ir man tai patiko, nes esu ne tik žurnalistas, bandantis aiškintis korupciją, bet ir pilietis, kuriam skaidrumas valstybės valdyme yra labai svarbus. Todėl ir tikėjau.
Realybė parodė, kad jie – LVŽS frakcija Seime – pragmatiški lošėjai. Kai iš kortų statomas valdžios namelis, tai spjaut ant tų kozirių ir tų paveikslėlių – svarbu atlaikytų.
Mano galva, tokį valdančiųjų požiūrį išryškino padėtis dėl pono Artūro Skardžiaus. Seimo Antikorupcijos komisija jau kelis mėnesius tiria šio politiko finansinius ryšius ir abejotinus sandorius, o LVŽS narių veiksmai – atmetus emocijas ir vertinimus – apsunkina kokybišką tyrimą.
Tuojau pagrįsiu, kodėl taip manau, bet pradžioje noriu paaiškinti šito politinio lošimo matematiką.
Lietuvoje valdžios kortų namelis yra statomas mažiausiai iš 71 Seimo nario – reikia turėti pusę kaladės, pusę parlamento, kad galėtum priimti svarbius sprendimus. Logiška.
Galima įvairiai skaičiuoti, kiek kortų šiuo metu sudaro valdančiąją koaliciją. Trečiadienį iš „frakcijų koalicijos“ pasitraukus Mindaugui Basčiui, įtariamam ryšiais su Rusijos specialiųjų tarnybų atstovais, aš suskaičiuoju 69 Seimo narius, kurie dabar sudaro valdančiąją koaliciją.
Taigi per mažai.
O tai reiškia, kad socialdemokratų frakcijos bičiulis Artūras Skardžius gali lengviau atsikvėpti. Jo balsas dabar yra auksinis lyg saulės šviesa, krintanti į jo šeimos elektrines Baltarusijoje.
Lošimas paprastas ir pragmatiškas – norint likti valdžioje reikia išsaugoti visus narius, net ir poną Skardžių.
Taigi pastarąsias savaites Seimo koridoriais šmirinėja kortų dalytojai. Net iš kelių šaltinių Seime gavau informacijos, kad tie kortų dalytojai ragina LVŽS frakcijos narius nedalyvauti balsavimuose, kurie gali pakenkti valdančiajai koalicijai. Tiksliau jos skaitlingumui. Raginama nedalyvauti ir balsavimuose, kurie išmestų poną Skardžių iš valdančiųjų gretų.
Taktika sumani: gali išlaikyti ir valdžią, ir skaidrumo įvaizdį.
Įsivaizduokite. Seimo salėje vyksta svarbus balsavimas dėl pono Skardžiaus likimo. Posėdyje sėdintys valstiečiai balsuoja už skaidrumą ir apsivalymą, tačiau salėje jų per mažai ir sprendimas nepriimamas. Ir nieko neprikiši – valstiečiai balsavo už sąžiningą politiką, bet va balsų neužteko priimti sprendimą.
Įsivaizduokite. Seimo salėje vyksta koks nors svarbus balsavimas dėl pono Skardžiaus likimo. Posėdyje sėdintys valstiečiai balsuoja už skaidrumą ir apsivalymą, tačiau salėje jų per mažai ir sprendimas nepriimtas. Ir nieko neprikiši – valstiečiai balsavo už sąžiningą politiką, bet va balsų neužteko priimti sprendimą.
Mano šaltinių žiniomis, LVŽS frakcijoje yra politikų, kurie atvirai tam prieštarauja ir netgi ryžosi apie tai papasakoti žurnalistams. Kiti parlamentarai iki galo nežino pono Skardžiaus padėties, nėra įsigilinę, todėl jais bandoma manipuliuoti.
Gerbiami skaitytojai gali priekaištauti, kad aš remiuosi gandais. Ir tam tikra prasme tai bus tiesa. Aš neturiu garso įrašų, rodančių, kad koks nors ponas Ramūnas ar kokia Agnė spaustų savo kolegas palikti salę prieš balsavimus. Neturiu ir tai liudijančių dokumentų.
Bet štai tikri įvykiai, nutikę būtent šią savaitę, kai šaltiniai pranešė apie tuos užkulisinius žaidimus, kelia rimtų abejonių LVŽS ketinimais.
Šią savaitę Seimas balsavo dėl politiko, LVŽS frakcijos nario Naglio Puteikio teisinės neliečiamybės panaikinimo. To prašė prokurorai, nes jis yra įtariamas šmeižto byloje. Ir štai prieš pat balsavimą Seimo salė ištuštėjo, nes dingo valdantieji. Antradienio rytą, kai buvo balsuojama dėl pono Puteikio neliečiamybės, į parlamento salę neatėjo net 83 Seimo nariai, o vakare – nepasirodė 74 politikai. Taigi sprendimas nebuvo priimtas.
Ketvirtadienį Seime neužteko politinės valios panaikinti pono Puteikio neliečiamybę, už tai balsavo tik 29 parlamento nariai.
Kovotoju su korupcija pasivadinęs ponas Puteikis parlamentinį tyrimą dėl kolegos Artūro Skardžiaus netiesiogiai pavadino šūdina smulkmena, o Antikorupcijos komisijoje atvirai gynė į skandalą įpuolusi politiką: girdi, jo pasiūlymai dėl energetikos buvę antikorupciniai.
Antradienį Seimas svarstė ir Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus prašymą pratęsti parlamentinį tyrimą dėl pono Skardžiaus veiklos. Argumentai buvo logiški: į apklausas kviečiami Skardžių verslo partneriai neatvyksta, tai vilkina procesą, taip pat – vis dar laukiama Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadų.
Ponas Gailius prašė pratęsti parlamentinį tyrimą iki gruodžio pradžios.
Ir štai LVŽS frakcijos narys Valerijus Simulik pateikė kitą pasiūlymą – duoti laiko tik iki lapkričio 10 dienos. Esą korupcija privalo būti tiriama greitai. Ne kruopščiai, bet greitai. Galima turėti visokių nuomonių, tačiau korupcija yra toks nusikaltimas, kai visos pusės suinteresuotos slėptis, todėl norint išpinti tinklą – reikia laiko.
Būtent LVŽS balsais pono Simuliko pasiūlymas buvo priimtas. Taigi Seimo Antikorupcijos komisija turės mažiau laiko tyrimui nei prašė.
Pridėkime ir faktą, kad su energetikos verslu finansiškai susijęs ponas Skardžius vis dar yra valstiečių valdomos Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas. Kol kas valdantieji nepadarė nieko, kad padėtis pasikeistų.
Pridėkime ir faktą, kad su energetikos verslu finansiškai susijęs ponas Skardžius vis dar yra valstiečių valdomos Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas. Kol kas valdantieji nepadarė nieko, kad padėtis pasikeistų.
Taigi vienu metu ponas Skardžius turi ir „Gazprom“ banko paskolą šeimos įmonei, ir Energetikos komisijos kėdę, ir leidimą dirbti su slapta informacija.
Taip, galima prabilti apie nekaltumo prezumpciją. Taip, negalime vadinti pono Skardžiaus korumpuotu politiku. Taip, apie galimus nusikaltimus ar pažeidimus spręs Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir teismas.
Sutinku su tuo, tačiau primenu – demokratijoje egzistuoja ir politinė atsakomybė, o argumentų pareikalauti pono Skardžiaus politinės atsakomybės yra labai daug.
Štai keturi svarbiausi:
1) STT nedviprasmiškai pasakė, kad pono Skardžiaus teikti pasiūlymai dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo sudarė sąlygas verslo grupėms pelnytis iš valstybės. Negana to, įrodyta, kad minėtai verslo grupei – saulės jėgainių iki 30 kW statytojams – priklausė ir pono Skardžiaus sūnus, žmona ir giminaičiai.
2) Skardžiai turi energetikos įmonę Baltarusijoje, kuri gauna Baltarusijos valstybės skatinimą. Ir tos įmonės projektą finansuoja Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bankas „Belgazprombak“. Pagal liudininkų parodymus galima suprasti, kad pono Skardžiaus žmona davė sutikimą skolintis iš šio banko.
3) Ponas Skardžius itin brangiai nuomoja savo žemės sklypą Šilutės rajone su vėjo energetika susijusioms įmonėms. Jo žemę subnuomoja Norvegijos investiciniam fondui „Vardar Eurus“ priklausanti įmonė „Naujoji energija“. Kita to paties norvegų fondo valdoma įmonė norėtų statyti vėjo jėgaines Baltijos jūroje, o ponas Skardžius atvirai gina įstatymo nuostatas, kurios naudingos jo žemės subnuomininkams.
4) Skardžiai iš Rusijos verslininkų gavo beveik milijoną litų už nuostolingą įmonę Alytaus rajono Daugų kaime. Rusai nusipirko poilsiavietę ant Didžiulio ežero kranto, sumokėjo kelis milijonus, tačiau vėliau su tuo verslu nieko nebedarė. Jų verslo partnerio Jono Jakučionio sūnus Tomas Jakučionis buvo žvalgybos pareigūnas, dirbęs energetikos srityje, o po 15min tyrimo neteko darbo.
Mano galva, viso to užtenka, kad būtų suabejota pono Skardžiaus politine atsakomybe.
Sutinku, man galima papriekaištauti, esą pono Skardžiaus situaciją vertinu subjektyviai, juk tai – mano ir kolegų iš 15min atliktas žurnalistinis tyrimas. Taip.
Tačiau nejaučiu ponui Skardžiui nieko asmeniško: jokių neigiamų ar teigiamų emocijų, žiūriu į jo istorijos nagrinėjimą kaip į darbą. Keturis mėnesius gilinausi į šią temą, skaičiau teisės aktus, sandorius, pyniau finansinius ryšius, todėl jaučiuosi suprantantis vykstantį procesą. Mano darbas – tą procesą viešinti, net ir užkulisiuose vykstančius dalykus.
Visuomenė privalo žinoti apie politinius žaidimus, vykstančius nulipus nuo scenos, ir turi teisę reikalauti, kad tie politikai veiktų sąžiningai.
Mūsų – žurnalistų – darbas yra budinti tą politinę sąžinę, kai ji pavargsta ir bando tyliai užmerkti akytes.
TAIP PAT SKAITYKITE: Liudyti neatvykęs Skardžių šeimos verslo partneris gali netekti leidimo gyventi Lietuvoje
