Priminsiu, vidinė motyvacija reiškia, kad darbuotojo motyvacija „gyvena“ jo viduje ir apima savirealizaciją, tobulėjimą, augimą, įdomų darbą – visa tai, kas mumyse. Vidinės motyvacijos žmonės nuoširdžiai mėgaujasi tuo, ką daro, šis pasitenkinimas vykdoma veikla ir yra tikrasis atpildas, motyvacijos šaltinis. Išorinės motyvacijos žmonių motyvacija priklauso nuo aplinkos, ką galiu gauti iš išorės – tai atlyginimas, įvertinimas, karjeros galimybės, aukštesnės pareigos. Darbas yra priemonė gauti išorinį atlygį. Socialinės motyvacijos žmonės pasakytų, kad jiems darbe svarbiausia gera atmosfera, mikroklimatas, šaunūs kolegos.
Tyrimų duomenimis, geriausi darbuotojai dažniau pasižymi vidine motyvacija. Jie dirba su ugnele, mėgaudamiesi, yra lojalūs bei atsidavę. Išorinės motyvacijos darbuotojai irgi atkaklūs, tačiau linkę į perdegimą ir mažiau lojalūs.
Paprastai socialinės motyvacijos darbuotojai buvo vertinami prasčiau, nes jie nėra orientuoti į rezultatą, nelinkę dėti pastangų. Jiems svarbiau darbe gerai praleisti laiką. Ir šiandien tai nebėra kažkas slėptino, tai tapo visiška norma. Malonus komfortas darbe tapo nauja tikrove.
Paskaityti naujienas, naršyti socialiniuose tinkluose, atsipūsti, pabendrauti su kolegomis – tai, ką anksčiau darbuotojai biure darydavo patyliukais, paslapčia nuo vadovų, – šiandien praktikuojama atvirai ir drąsiai.
Dar daugiau – jei tokio komforto darbdaviai darbuotojams neužtikrins, šie yra pasiryžę palikti įmonę ir dirbti ten, kur tokios sąlygos bus suteiktos. Darbdaviams tenka keisti darbo grafiką prisitaikant prie darbuotojų asmeninio gyvenimo ritmo, susitaikyti, kad produktyviai darbuotojai dirba 60–80 proc. darbo laiko, be to, į rinką ateina nauja mada – palaikyti darbuotojo laisvalaikio pomėgius juos finansuojant ir suteikiant papildomų laisvų valandų mėgautis gyvenimu.
Tokios tendencijos ne iš gero darbdavių gyvenimo. Trūkstant darbuotojų, tenka prisitaikyti maksimaliai.
Vidinės ir išorinės motyvacijos žmonės niekur nedingo. Vis dar yra žmonių, kurie yra pasiryžę dėti pastangas, kad uždirbtų daugiau, yra norinčių mokytis ir siekti karjeros, mylinčių iššūkius ir keblių problemų sprendimus. Tačiau labai sumažėjo žmonių, sutinkančių visa tai daryti prastoje atmosferoje. Jei girdime, kad įmonėje blogas mikroklimatas ir darbuotojai iš jos nebėga, dažniausiai taip yra tik dėl vienos priežasties – darbuotojai neturi pasirinkimo, pvz., dėl amžiaus, paklausių kompetencijų stokos. Tokių organizacijų likę mažai.
Tad šiandien darbdaviai tiesiog privalo išlaikyti pozityvią aplinką ir svarbiausi bei reikšmingiausi jos garantai yra tiesioginiai darbuotojų vadovai.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė
Komentaras skelbtas Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“
