Ateini į klasę ir matai net ne šiaip vaikus, o Gertrūdą, Emiliją, Aleksandrą, Augustą bei kitus. Matai tos klasės kontekstą. Vienai klasei reikia daugiau aktyvių užduočių, kitai – daugiau diskusijų, trečią labiausiai užkuria darbas grupėse ir tarpusavio konkurencija. Ir tada – per muziką, dailę, matematiką, biologiją – mokai tuos konkrečius vaikus. Niekaip nesuprantu, kodėl nuolat turime apie tai kalbėti, kai jau visi įmanomi tyrimai įrodė, kad mokykloje svarbiausia yra mokytojo santykis su mokiniais (taip, nes suaugę, o ne vaikai yra atsakingi už santykį) ir mokytojo kompetencija.
Kartais man atrodo, kad mes, diskutuodami apie KAIP (mokyti) ir KO (mokyti), pamirštame, KODĖL mes susirinkome mokykloje ir KOKS yra didysis mokyklos tikslas. Tad leiskite man jums priminti – visų pirma ugdyti VAIKĄ ir antra – kad vaikas įgytų BENDRĄJĮ IŠSILAVINIMĄ (dėl to ir vadiname „bendrojo ugdymo mokykla“). Bendrojo ugdymo mokykla nėra muzikinio, matematinio ar sportinio ugdymo mokykla – ji yra BENDROJO ugdymo.
