Kas tas nepagarbus elgesys? Keiksmažodžių vartojimas kalboje, atsikalbinėjimas, atsisakymas atlikti tai, ko prašo mokytoja(s) ir pan.
Kas atsitinka, kai vaikas elgiasi nepagarbiai? Mes tuoj pat reaguojame. Tad tai yra puikus būdas gauti dėmesio.
Kaip mes reaguojame ir ką mes galvojame? Bent jau aš beveik visada iškart pagalvoju, kad aš taip niekada sau neleisdavau kalbėti(s) su savo tėvais / mokytojais. Ir ne dėl to, kad jų bijojau. Tiesiog žinojau, kad tai – nepagarbus elgesys, kad taip elgiasi tik labai nekultūringi vaikai. Aišku, neretas dar ir jaučiame gėdą, na, pasijaučiame, kad mūsų vaikas neišauklėtas.
Tačiau.
Vaikas dažniausiai elgiasi nepagarbiausiai su tais, su kuriais jaučiasi saugiausias. Tad jeigu taip pasielgia su jumis ar su mokytoja, matyt, visų pirma, jaučiasi saugus. Kodėl? Todėl, kad žmonėms, su kuriais jaučiamės saugiausi, mes nebijome parodyti visų savo jausmų, visų savo įtampų įtampėlių.
Taigi.
Kai vaikas elgiasi netinkamai, jis tikriausiai jaučia įtampą. Kartais net pats vaikas nežino, kodėl jis jaučia tą įtampą, tačiau žino, kad jaučiasi nekaip. Gali būti, kad kažkas pasišaipė. Gali būti, kad nežinojo atsakymo, o visa klasė laukė ir į jį žiūrėjo. Gali būti, kad per sporto pamoką nusmuko kelnės. Visko gali būti. Kartais net sunku papasakoti.
Pabandykite prisiminti, ko jums reikia tokią akimirką? Na, kai tiesiog jaučiatės blogai. Ir kartais net suprantate, kad nieko čia baisaus, nieko čia svarbaus, tačiau vis vien jaučiatės blogai. Ko tokiomis akimirkomis labiausiai reikia? Supratingumo. Netinkamu elgesiu mes dažnai parodome, kad reikia... dėmesio ir meilės.
Dažnai yra rekomenduojama ignoruoti, nes, na, toks elgesys ignoruojamas turėtų praeiti. Aš į nepagarbų elgesį rekomenduočiau reaguoti visada ir iškart, nes ignoruojant jo tik daugėja.
