Aš dar jaunas, tuoj 33 metai, ir noriu pasiplanuoti savo „Sodros“ pensiją. Girdite? Pasiplanuoti „Sodros“ pensiją – šiandien skamba kaip oksimoronas. Toje karalystėje yra taškai, formulės, stažas, baziniai dydžiai, bet ne pensija. Pensija – tai jau konkretūs pinigai, o pinigų ten nematysite, kol negausite pirmojo pavedimo.
Bet nusprendžiau – noriu senatvėje bent 500 eurų pensijos, kad alkanas ir apiplyšęs nevaikščiočiau. Čia – skaičiuojant dabartiniais eurais, ateityje pensija būtų atitinkamai didesnė po visų infliacijų, algų pakilimų.
Jei šiandien vidutinė alga 1263 eurai popieriuje ir 803 eurai į rankas – 500 eurų pensija sudarytų maždaug 60 procentų vidutinio atlyginimo. Tiek šiandien niekas nežada – tai svajonė, nors ir kukli.
Ką turime padaryti, kad gautume 500 eurų pensiją?
Turėsiu sulaukti 65 metų amžiaus, tai pirma. „Sodra“ iškart pritaikys baudą – būtinąjį stažą didina ir tai mažins mano pensiją, lyginant su dabartiniais pensininkais.
Senatvės pensija bus iš dviejų dalių: viena – už stažą, kita – už įneštus pinigus. O jei oficialiai – bendroji ir individualioji.
Egzistuoja ir trečioji dalis, bet ją gauna tik išrinktieji, kurie mažai dirbo ir/arba mažai sumokėjo – jiems valstybė papildomai prideda. Nes taip mažėja nelygybė ir skurdas, o teisingumas nėra sistemos stiprybė.
Taigi, jei tik stažas ir sumokėti eurai yra dedamosios, gal pirmiausia pabandykime rinkti stažą.
Jei būsiu vidutinę algą gaunantis vidutinis Jonas, turėčiau 61 metus dirbti ir mokėti įmokas „Sodrai“, kad gaučiau 500 eurų pensiją, rodo dabartinė formulė. Labai mažai tikėtina, kad tiek tempsiu. Turbūt dirbsiu apie 40 metų, jei sveikata leis, bet tada pensija bus tik 330 eurų.
Vadinasi, reikia daugiau uždirbt. Bet kiek daugiau?
Jei uždirbčiau ne vieną, o dvi vidutines algas, arba maždaug 1600 eurų į rankas, po 40 metų atsakingo darbo galėčiau tikėtis senatvėje dvigubai didesnės pensijos? Cha, ne, 470 eurų, vėl rodo formulė. Nori 500 eurų – alga turi artėti prie 2000 eurų į rankas.
Dabar nueikite ir papasakokite tokį savo pensijos planą darbdaviui, pasiruošę nufotografuoti jo veido išraišką.
Paskutinė likusi teorinė galimybė – įnešti pačiam papildomų įmokų. Na, pasitaupysiu, ir nusipirksiu, tarkime, aš didesnę pensiją. Kad gautum 3,52 euro prie pensijos, o tiek šiandien vertas vienas taškas (apskaitos vienetas), reikia „Sodrai“ sumokėti maždaug 1322 eurus. Nes 1322 eurus per metus „Sodrai“ šiemet sumokės vidutinę algą gaunantis darbuotojas – už tai gaus tą tašką.
Kaip jums toks sandoris? Nori papildomo 100 eurų? Reikėtų įnešti 37 557 eurus. Čia jokios apgaulės ir melo, o reali taškų kaina.
Noriu iškart nuraminti – net tokios teorinės galimybės jūs neturite. „Sodra“ nepriims jokių papildomų pinigų ir gausite pensijos tik tiek, kiek jums paskaičiuos formulė pagal buvusį stažą ir buvusias įmokas.
Net jei vienerius metus dirbtum už kosminį atlyginimą, kad ir už milijonus, „Sodra“ neleis gauti daugiau nei 5 taškų, arba 17,6 euro prie pensijos. Realiai, praktinių galimybių planuotis senatvės pensiją nėra.
„Sodros“ taškų kaina atrodo išties nesuvokiama. Tiesiogiai nepalyginama, bet palyginkime – peikiami komerciniai anuitetų tiekėjai už tą pačią 37 557 eurų sumą skirtų 190–250 eurų išmoką senatvėje per mėnesį. Tereiktų pinigus iki pensijos išlaikyt nenuvertėjusius. Žinoma, anuitetą ilgainiui graužtų infliacija, bet ir po jos liktum išlošęs.
Gaila, bet šiandien dauguma neturi jokios galimybės gauti 500 eurų senatvės pensijos, nebent nusišypsotų neeilinė sėkmė karjeroje – uždirbtų daugiau nei dvigubai daugiau už vidutinį mokesčių mokėtoją.
Bet kodėl?
Katilas sriubos, visiems vienodai pilstomas
Kai šnekame apie kaupimą senatvei, dažnai kai kurie ekonomistai įnašus į „Sodrą“ lygina su taupymu, lyg pinigus neštum „į savo sąskaitą“. Deja, kol kas visa sistema yra sukonstruota taip, kad didelių pensijų nebūtų ir tai nekuria jokių paskatų mokėti didesnes įmokas.
Tai lyg „suneštinis balius“ – visi sumeta „ką nori“, ir tuomet visi minta „čipsais“. Arba lyg sriubos katilas ligoninėje – augalotas tu ar liesas, tuo pačiu samčiu pils.
Dabartinė senatvės pensijos formulė ir rodikliai iš esmės atsižvelgia į stažą, o kuo didesnes įmokas mokėsi, tuo didesnį nuostolį nuo jų patirsi, todėl sukuriama priešinga paskata – įmokų vengti ir skriausti dabartinius pensininkus. Kitas didelis netolygumas – pasiek minimalią 15 metų stažo kartelę, ir tau pridės „už mažą pensiją“.
Valstybė šiandien bando spręsti esminę problemą – senatvėje pajamos itin mažos, senolius reikia traukti iš skurdo. Tik problemą sprendžia ne nuo to galo. Katilą dalinant taip, kad „nebūtų mažai“, nėra noro prie katilo prisidėti labiau. O jei nėra paskatos daugiau mokėti – katilas bus mažas. Užburtas ratas.
Aš puikiai suprantu, kad turime būti solidarūs su esamais pensininkais ir jais rūpintis. Bet ar negalėtų sistema būti teisingesnė? Kol kas eita tik priešingu keliu.
Šiemet socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pakrikštijo pensijų priemokas, kurios taikomos itin mažoms pensijoms, aišku, kitų pensijų sąskaita. Bet kada tu gali gauti itin mažą pensiją? Tik tada, kai dirbai itin trumpai arba mokėjai itin mažai.
Valstybė, nevertindama nei turto, nei finansinės būklės, ėmėsi mokėti didesnes pensijas ir buvusiems „ūsuotiems verslininkams“, kurie gyvenime deklaravo uždirbę „pusę minimumo“, ir tiems, kuriems iš tiesų reikia socialiai padėti. Niekas nesvarbu, jei maža pensija – še priedas tau.
Ir valstybė nieko nepadarė, kad spręstų kitą didžiulę problemą – tai valstybės lygmeniu palaikomos mokesčių skylės, kurias ekonomistas Raimondas Kuodis taikliai vadina „gyvulių ūkiu“.
Šiandien gali dirbti statybininku, autoremontininku ar kuo tik nori ir kartais sumokėti vos eurą už verslo liudijimą – kainas nustato valstybė. Gali būti vežėju, o pati Vyriausybė bus nustačiusi trečdaliu didesnius dienpinigius nei 2017 metais. Gali būti ūkininku, ir apskaitą tvarkyti taip apsukriai, kad mokesčių nebus, tuo pačiu metu naudotis privilegijomis.
Valstybė pati įsiteikia apsukriai visuomenės daliai, renka tik trupinius nuo jų stalo, ir mainais už tai parūpina papildomus pensijų priedus senatvėje. Teisingumas?
Jei „gyvuliai taps lygūs“, reikės pensijų reformos
Kol mūsų pensijų sistema finansuojama itin mažai, tikėtis kokių nors realių permainų neverta ir savo pensijos planuotis nepavyks.
Tačiau įsivaizduokime, kad įvyks stebuklas. Atsibusime rytą, kai neliko verslo liudijimų, dienpinigiais nebus mokamas atlyginimas, išnyks privilegijuotųjų kastos, dings šešėlis, o pensijoms mokėti surenkama pinigų suma išaugs dvigubai. Na, čia maždaug iki ES vidurkio.
Vidutinė pensija galėtų iškart išaugti dvigubai. Bet problema – o kaip pinigus paskirstyti?
Pagal dabartinę formulę, tie pinigai tiesiog gulėtų „Sodros“ rezerve, biudžete, bet ne pensininkų sąskaitose, nes įstatymuose nėra numatyto jokio papildomų pinigų paskirstymo, jei jie neatsispindi darbo užmokesčio fonde. Pensijos gali didėti tik tiek, kiek augo vidutinės algos – indeksuojant.
Iš esmės vėl spręstų politikai. Jei paprastuoju būdu – pakoreguotų tam tikrus dydžius ir greičiausiai turėtume tą patį katilą, iš kurio visiems vienodai pilstoma.
Galbūt ir tai nebūtų blogai, kadangi būtum užtikrintas, kad sumokėjęs tas pačias įmokas, gali tikėtis jau dvigubai didesnės pensijos ir 500 eurų svajonė taptų ranka pasiekiama. Sumokėjęs tuos 38 tūkst. eurų jau galėtum tikėtis ne 100, o 200 eurų prie pensijos.
Vis tik aš pasisakyčiau už tokią pensijų sistemą, kuri ne tik „lygintų svietą“, bet ir užtikrintų teisingumą, leistų planuoti, rinktis, daryti sprendimus. Veltėdžiams – veltėdžio duona, darbščioms bitėms – medus. Jei gyvenime tau nepasisekė – valstybė tau padėtų, o jei žiūrėjai tik savų aruodų – tai ir turėkis.
Aš pasisakyčiau už tokią sistemą, kur mokėdamas įmoką jaustum jos vertę, sąskaitoje atsispindėtų, kaip paaugtų tavo pensija. Už tokią sistemą, kuri priklausytų ne nuo politikų sprendimų artėjant rinkimams.
Šiandien nieko panašaus nėra. Visi turime skurdų katilą, iš kurio visiems pensininkams telieka atmatuoti tuo pačiu samčiu.
Ernestas Naprys yra 15min žurnalistas. Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.
