Taip kalbu ne todėl, kad būčiau įtikėjęs šios Kauno ponios neišsenkančiais kūrybiniais sugebėjimais regzti naujus scenarijus, megzti intrigas ir forsuoti įvykius. Tačiau, regis, anoji gali puikiai pasitarnauti didesnių žaidėjų reikalui kaip tinkama figūra žaidimų be taisyklių ringuose.
Visiškai tikėtina, kad tokiuose nešvariuose ir nesveikai žiauriuose žaidimuose V.Venckienės sukaupta patirtimi gali būti bandoma pasinaudoti arba, tiksliau tariant, ji pati gali būti panaudojama kaip pasalūniškose kovose užgrūdintas ginklas.
Jei pastebėjote, tai N.Venckienė moka išleisti metų metais brandintą geluonį reikiamu metu. Be to, mūsų herojė sugeba taip intensyviai, su gremėzdišku betarpiškumo pertekliumi įsigyventi į savo darbinę karjeros aplinką, kad artimiausiems kolegoms galiausiai iškyla, švelniai tariant, nemenkų nemalonumų – kai kurie iš jų net ima ir nelauktai pasimiršta, nekalbant jau apie tokią smulkmeną kaip išbandymus reputacijai.
Pavadinkime tokį sugebėjimą apskritai Neringos vardu simboline prasme, panašiai kaip kartais daug žalos atnešusios vėtros yra pavadinamos gražiais moteriškais vardais.
Pavadinkime tokį sugebėjimą apskritai Neringos vardu simboline prasme, panašiai kaip kartais daug žalos atnešusios vėtros yra pavadinamos gražiais moteriškais vardais. Kita vertus, nesunku pastebėti, kad Seimas iš principo yra nepalyginamai didesnė žaidimų aikštelė, teikianti daugiau erdvės tokio sugebėjimo plėtojimui nei provincijos teismas.
Iš tiesų pabandykime įsivaizduoti, kad N.Venckienė savaime yra gyvoji šmeižtų kondensato bomba ar viską nualinančio aplink negerojo kvapo (smarvės) granata, o tokio užtaiso išmoningas panaudojimas gali sukelti ne mažesnę sumaištį priešininkų gretose nei, tarkime, trotilo megabombos susprogdinimas.
Kitas dalykas, žinoma, jog ne kiekviena Klojimo teatro aktorė susilaukia trokštamo dėmesio sostinės scenose, taigi čia dar svarbesniu faktoriumi nei anksčiau tampa toks ar kitoks užnugaris.
Žinoma, toks paaiškinimas yra tik vaizduotės purptelėjimas daugiau ar mažiau tikėtinų galimybių sferoje. Tačiau taip mintyti nevalingai pradedi matydamas, jog pačios N.Venckienės atsakomybės klausimas kraupiuose Garliavos įvykiuose yra kaskart nukeliamas į neapibrėžtą ateitį, tyrimai, kur figūruoja minėtosios personos pavardė, vyksta sulėtintu iki begalybės tempu.
Kas be ko, teisinių procedūrų išmanymas buvusiai teisėjai padeda vilkinti procesą. Tačiau delsimas, akivaizdus vėlavimas tiriant (?) eksteisėjos vaidmenį Garliavos epopėjoje teikia daug peno visokiems įsivaizdavimas apie nematomą, bet galingą ranką, siekiant pristabdyti intrigų pynės atmazgymą, leidžia suvešėti įtarimams, jog kažkam iš įtakingų žaidėjų čia naudingas dviprasmiškas neapibrėžtumas, tokiu būdu dar bandant kažko per prievartą išlaukti.