Vakarų šalių šnipai ir kriptoanalitikai stengiasi išsiaiškinti Vladimiro Putino planus, artėjant ateinantį mėnesį įvyksiančiam jo susitikimui su Donaldu Trumpu. Jeigu pasiseks, jie atkapstys maždaug tokio turinio dokumentą:
Parengė: Analitinis departamentas, prezidento administracija
Gerbiamasis Vladimirai Vladimirovičiau!
Leiskite mums priminti geriausią būdą veikti per jūsų susitikimą su prezidentu Trumpu, atsižvelgiant į mūsų planą padaryti NATO aljansą neveiksmingą.
Pradėkite nuo gausių liaupsių jo vadovavimui atkuriant aukšto lygio ryšius su Rusija ir sugretinkite tai su jo pirmtako neveiksmingumu. Ponas Trumpas pasižymi nevaržomu polinkiu kritikuoti Baracką Obamą, todėl pasistenkite, kad tai taptų aktualia jūsų diskusijų tema.
Amerikos lyderio skeptiškas požiūris į NATO yra gerai žinomas, todėl iš pradžių pareikškite užuojautą dėl JAV mokesčių mokėtojams tenkančios naštos subsidijuojant nedėkingų ir nedraugiškų sąjungininkų Europoje gynybą. Tuo pačiu paminėkite prekybos deficitus ir per dideles Europos išlaidas socialiam aprūpinimui. Ši sąsaja ekonominiu požiūriu yra nesąmonė, bet bus užminta ant skaudamos vietos. Atkreipkite dėmesį, kad išlaikyti Amerikos bazes Europoje yra brangu ir kad šiuos pinigus geriau būtų išleisti bazėms Jungtinėse Valstijose.
Tuomet priminkite, kad Rusijai taip pat užkrauta nesąžininga našta. Tai pokalbį tvarkingai pakreips sankcijų tema. Pabrėžkite, kad dėl šių priemonių JAV praranda pelną, darbo vietas ir mokesčių įplaukas. Palyginus su padėtimi 2013-aisiais, likus metams iki mūsų savanorių įvykdyto dalies Ukrainos išvadavimo, eksportas į Rusiją sumažėjo perpus. Galite pasakyti prezidentui, kad Europos šalys sankcijas vykdė nenuosekliai, todėl JAV ir šiuo atveju tenka nesąžininga našta. Žinoma, tai netiesa: ES dideliu mastu prekiavo su Rusija, todėl sankcijos jai buvo skausmingesnės, bet p. Trumpas tai įsidėmės.
Nesitikėkit staigios pažangos: prezidentas turi mažai galios atšaukti sankcijas (įvedamas daugiausiai Kongreso), bet gali jas žlugdyti, vadindamas jas beprasmiškomis. Tai padės susilpninti Angelą Merkel. Vokietijos kanclerei tampa vis sunkiau užtikrinti ES palaikymą sankcijoms – ypač naujosios Italijos vyriausybės, kurioje dirba dalis mums naudingiausių veikėjų.
Šie punktai parengs p. Trumpą svarbesnėms diskusijoms dėl saugumo. Jo administracija savo pirmąsias 500 darbo dienų buvo erzinančiai energinga. Ji pardavė letalinių ginklų Ukrainai ir sustiprino JAV karinį vaidmenį Europoje – Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Mūsų prioritetas – atremti šį eskalavimą. Pasiūlykite, kad karinės pratybos (vadinkit jas „karo žaidimais“) būtų įšaldytos apipus mūsų sienos. Paaiškinkit, kad šie manevrai brangiai kainuoja ir kad kyla grėsmė jiems peraugti į realų konfliktą.
Nė vienas iš šių dalykų nėra tiesa, bet jeigu jis pareikštų bent žodinį pasižadėjimą eiti šia linkme, mūsų pusė laimėtų nepaprastai daug. NATO gebėjimas apginti savo priešakines valstybes jau dabar nepatikimas. Jiems reikia daugiau, o ne mažiau pratybų. Be to, amerikiečių nedalyvavimas suplanuotuose manevruose pakenktų šalių sąjungininkių moralei ir pajėgumams. Teoriškai jos galėtų rengti pratybas vienos, bet rezultatai atrodys menki ir dar labiau pabrėš Amerikos palaikymo stygių.
Svarbiausias NATO kylantis praktinis klausimas – kaip krizės atveju pagerinti savo gebėjimą sustiprinti Europą iš Jungtinių Valstijų. Tam reikia didelių investicijų į logistiką ir daug treniruočių. Įšaldžius pratybas šios pastangos būtų smarkiai suvaržytos.
Mūsiškė sandorio dalis iš pažiūros atrodys įtikinama. Galime lengvai užbaigti pratybas netoli mūsų sienos ir vykdyti jas kur nors kitur Rusijoje. Dėl šios priežasties pasiūlykite jam taip pat paraginti kitas NATO sąjungininkes, visų pirma Vokietiją ir Britaniją, kad jos irgi atitrauktų savo pajėgas iš priešakinių pozicijų. Vien jau tokia užuomina sukurtų nesaugumą, kuriuo galėtume pasinaudoti. Mūsų gebėjimas dideliu atstumu per trumpą laiką perkelti didelius ginkluotus junginius reiškia, kad galime lengvai pažadėti pajėgų atitraukimą arba jį įvykdyti. Mes prie sienos galime sugrįžti per suskaičiuotas valandas. NATO užtruktų savaites.
Jeigu prezidentas šią idėją vertintų palankiai, dar labiau jį pagirkite. Jis jau tiki išsprendęs Šiaurės Korėjos problemą vien savo asmenybės jėga. Dabar jis galėtų tapti žmogumi, užkirtusiu kelią Trečiajam pasauliniam karui ir atnešusiu taiką Europai (tačiau nevartokite frazės „taika mūsų pasirinktu laiku“).
Šiuo momentu galit pakreipti kalbą apie Ukrainą. Pabrėžkit šios šalies korupciją ir blogą valdymą bei pagirkit, kad jis tai paminėjo per G-7 susitikimą Kanadoje. Paaiškinkit, kad ten švaistomi milijardai pagalbai skiriamų Amerikos dolerių. Ironiškai paklauskit, kodėl JAV nori rodyti palankumą silpnai šaliai, nors galėtų draugauti su stipria. Akcentuokite Rusijos dydį: triskart didesnė už Ukrainą pagal gyventojų skaičių, 30 kartų didesnė pagal teritoriją.
Pasišaipykit iš G-7 nesėkmių ir užsiminkit, kad JAV būtų geriau dalyvauti susitikimuose su Rusija ir Kinija naujame tarptautiniame forume – G-3. Tai išsklaidytų įsivaizdavimą, kad Jungtinės Valstijos yra pasaulio demokratijų lyderės, ir padėtų sukurti naują tarptautinę tvarką, grindžiamą galios santykiais, o ne įstatymų viršenybe. Žinome, kad tarp JAV ir Kinijos esama gilių nesutarimų, todėl mūsų padėtis būtų palanki per šios naujosios organizacijos derybas užsiprašyti didelės kainos iš abiejų pusių.
Per ateinančio mėnesio viršūnių susitikimą ir apskritai vykdant mūsų politiką pagrindinis tikslas – sustiprinti ydingą ratą Vakaruose, kai pasitikėjimas mažėja ir didėja susiskaldymas. Iki šiol mūsų veiksmų sėkmė pranoko didžiausius lūkesčius, tad patikimai prognozuojame, kad rezultatai bus palankūs.
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.
