Pamenate, kaip sunkmečiu ne sykį džiaugtasi, jog aukštus postus Lietuvoje užima moterys? Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė… Esą krizės metais valstybei naudinga, kad vadovauja dailioji lytis. Juoba kad moterų Lietuvos politikoje apskritai – ne tiek jau daug.
Nežinia, ar šia statistika, ar pragmatiškais partiniais išskaičiavimais vadovaujantis moterims pasiūlomas vienas kitas reikšmingesnis portfelis, ne taip mažai jų patenka ir į Seimą. Tik kažin ar jas deleguojančioms partijoms yra kuo džiaugtis. Vyrai irgi lepteli frazių, kurios mikliai virsta interneto folkloru (ko verti vien nuomonę vis keičiančio ar painiai ją išreiškiančio premjero Algirdo Butkevičiaus komentarai), bet politikės šiuo požiūriu – sunkiai pralenkiamos.
Šviežutėlis pavyzdys – sveikatos apsaugos ministrės socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės prisipažinimas, kad prieš dešimtmetį gydytojui davė nedidelį kyšį. Mat esą artimas giminaitis atsisakė operuotis, kol nebus su mediku atsiskaityta iš anksto. Už liežuvio ministrės niekas netraukė – ji pati prisipažino Žinių radijo eteryje, kalbėdama apie korupciją sveikatos apsaugoje. Savo žodžius R.Šalaševičiūtė įvertino kaip išpažintį – esą tas poelgis iki šiol slegia ir verčia gėdytis.
Už atvirumą ministrę (anuomet – dar tik būsimą, bet jau valstybės pareigūnę – Seimo kontrolierės patarėją ar pačią kontrolierę, o gal – Vaiko teisių apsaugos kontrolierę) galima pagirti, tačiau politinių dividendų ji neužsidirbo. Negana to, kad opozicija ėmė raginti atsistatydinti, prisipažinimu susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Socdemai – ir tie suskato ne ginti kolegę, o gūžčioti pečiais. Greičiausiai – ne dėl paties kyšio, o dėl neapgalvoto atvirumo. „Sužinojus apie R.Šalaševičiūtės pareiškimą, atėjo humoristinė mintis, kad kai kurioms mūsų frakcijos moterims kažkas ne visai gerai – ar pavasaris veikia, ar rinkimai”, – LRT radijui sakė Seimo narys Algimantas Salamakinas.
Kita jo paminėta frakcijos moteris neabejotina yra Birutė Vėsaitė, lyg užsukta vis lipanti ant grėblio ir kaskart sulaukianti skaudaus taukštelėjimo į kaktą.
Prieš keletą metų, vadovaudama Ūkio ministerijai, ji save primygtinai vadino energetikos ministre, neseniai susipainiojo šilumos kainose litais ir eurais (esą taip tikrinusi komentatorių budrumą), o prieš keletą dienų pakvietė marginalą buvusį socdemą Algirdą Paleckį grįžti stiprinti kairiojo sparno. Šįsyk neišlaikė net premjero nervai – jis prisipažino nepatikėjęs, kad partijos kolegei šovė tokia mintis.
Galvojate, tik socdemės nežino, kada ir ką sakyti? Anaiptol.
Galvojate, tik socdemės nežino, kada ir ką sakyti? Anaiptol. „Darbietė“ švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, kurios kandidatūrai prezidentė Dalia Grybauskaitė pritarė be entuziazmo – geresnių pretendentų tiesiog nesulaukė, ką tik aiškinosi dėl savo komandiruotės į Londoną, kur ją lydėjo sutuoktinis – gimnazijos techninis darbuotojas.
„Dieną dirbau, o naktį turėjau gerą laiką su savo vyru”, – LRT televizijai paaiškino politikė. Dar vienas nuoširdumo pliūpsnis, į kurį mokyklų darbuotojai ir kiti paprasti žmonės, jei tik atmintis jų nepaves ir nesuvilios 1111 ar 1509 magija, turėtų atsakyti per kitus rinkimus.
Užteks apie valdančiųjų kalbėtojas. Turi kuo pasigirti ir opozicija. „Kai skridau iš pasaulio parlamentarų kongreso ir kitų šalių parlamentarai skrido kaip priklauso, kaip žmonės, o man teko sėdėti tarp negro ir klozeto, t.y. afroamerikiečio, ir abu jie kvepėjo vienodai“, – prieš gerus porą mėnesių nemaloniais prisiminimais Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje dalijosi liberalė Dalia Teišerskytė.
Vėliau ji pasiteisino, jog kaimynas buvo neblaivus ir apsišlapinęs, atsiprašė dėl savo žodžių, o paskyroje „Facebook‟ paviešino keletą nuotraukų, esą liudijančių jos toleranciją kitų rasių žmonėms.
Vienas skrydis prastą įspūdį paliko ir konservatorei Rasai Juknevičienei. Neabejotinai esate girdėję cituojamą jos prisipažinimą: „Laukiu sodinimo į lėktuvą Vašingtonas-Frankfurtas. Priešais mane jaunas vaikinas meldžiasi atsisukęs į Meką. Viskas gerai turbūt, bet mintys kyla įvairios.“
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, sykį susipynus liežuviui tik iš kelinto karto ištarusi žodį „Konstitucija“, greta tokių kolegių kelia nebent šypsnį. Bet ji neabejotinai geriau prisimenama dėl šiol lapsus linguae, o ne dėl nuopelnų esant antru žmogumi valstybėje.
„Ai, bobos…“ – galima atsidusti tuo pačiu liaudies išminties stiliumi.
„Ai, bobos…“ – galima atsidusti tuo pačiu liaudies išminties stiliumi. Jei mandagiau, galima tik užjausti – atvirumas ir nuoširdumas, pravartūs valstybei sunkiais laikais, politikoje atneša nemalonumus.
O kelia ne vien juoką, bet ir įvairių minčių. Kaip galima ginti korupciją iš sveikatos apsaugos, jei pati šios sistemos vadovė nepasidrovėjo šiek tiek „pakišti“ gydytojui? Buvo gražu klausyti per radiją, kaip R.Šalaševičiūtė išsisukinėjo nuo klausimo apie jos tinkamumą toliau eiti savo pareigas. Bet visuomenę, panašu, nuoširdi atgaila papirko.
Kad nemalonu skristi prie prastai kvepiančio vyruko, suprantama – vis tik poetė, inteligentė, šešėlinė kultūros ministrė… Nors kai kas nuolat tokiomis sąlygomis migruoja Vilnius-Londonas – ne paslaptis, kad tautiečiai debesyse mėgsta išlenkti vieną kitą alaus.
Nesuprantama, kad nemalonu skristi greta tualeto. Kažkas juk turi ten sėdėti, jei lėktuvas pilnas. Nacionaline vertybe save laikančiai politikei norėjosi verslo klasės…
Buvusią krašto apsaugos ministrę išgąsdino besimeldžiantis keliautojas. Kas šiek tiek nutuokia apie islamą, žino, kad praktikuojantys musulmonai savo religiją išpažįsta kur kas akivaizdžiau nei katalikai ar liuteronai. Ar vien dėl to reikia šaukti apie terorizmą? O jei oro uoste greta būtų prisėdęs barzdotas tamsiaplaukis su rankinėje garsiai tiksinčiu laikrodžiu?
Nesijuokime iš politikių – jos tesistengia būti atviros ir nuoširdžios prieš rinkėjus. Verčiau mes, rinkėjai, iš nuoširdumo darykime išvadas.
P.S.: O jei visai atvirai – kiek būsimoji ministrė davė?