ĮSA yra sudėtinga verslo pusė, nes pirminis kompanijos tikslas yra pelnas ir tik antrinis tikslas gali būti naudingi visuomenei ar aplinkai projektai. Neretai šios idėjos kertasi, pavyzdžiui, jei kompanijai yra pigiau gaminti produktus pigiame fabrike Kinijoje, sunku atsisakyti didesnio pelno dėl to, kad vienas įmonės fabrikas „šiek tiek“ teršia gamtą. Ir tik vartotojai, pabrėžtinai pasirenkantys tuos produktus ar paslaugas, kurie siūlomi socialiai atsakingų kompanijų, gali padaryti įtaką sąmoningai ir „sveikai“ verslo tėkmei – tuomet kompanijos stengsis sulieti draugėn finansinius ir socialinius planus.
„Socialinė atsakomybė – tai ne tik socialinės iniciatyvos ir paramos projektai, bet pirmiausia – tiesioginė įmonės veikla,– pabrėžia Milda Kuliešiūtė, „Swedbank“ socialinės atsakomybės projektų vadovė. – Svarbiausias įmonės socialinės atsakomybės tikslas – siekti abipusės naudos tiek verslui, tiek visuomenei, nes laikina nauda vienai pusei gali sugriauti ilgalaikės naudos galimybes abiems pusėms. Pavyzdžiui, mums, „Swedbank“, atsakinga veikla yra ne „KAS“, o „KAIP“, t.y. kaip mes vykdome visą savo veiklą, o ne tik įgyvendiname pavienes socialines iniciatyvas“.
M. Kuliešiūtė pastebi, jog socialinės atsakomybės reikšmė atsiskleidžia ne per tai, kiek pinigų tam skiria įmonė, o per tai, kokį poveikį įmonės socialiai atsakinga veikla daro. Darbo ir socialinių tyrimų institutas Lietuvoje sudarė sąrašą, nurodantį socialinės atsakomybės dalis: personalo mokymosi skatinimas, darbuotojo laisvalaikio organizavimas ir sveikos gyvensenos propagavimas, psichologinio klimato darbe gerinimas, lygių galimybių plėtra, aplinkos apsauga, skaidraus verslo skatinimas, darbuotojų šeimos gerovės tobulinimas ir kartų solidarumo didinimas. Visos šios dalys susideda į vadinamąsias 3E (3P), t.y. efektyvumą, etiką (socialinę atsakomybę) ir ekologiją (profit, people, planet).
„Svarbu nepamiršti, kad įmonės socialinę atsakomybę atspindi nusistatytų principų ir įsipareigojimų laikymasis,– teigia M. Kuliešiūtė ir palygina socialinę atsakomybę su žmogumi. – svarbiausia yra tvirtas žmogaus apsisprendimas elgtis atsakingai. Gerais laikais toks žmogaus elgesys turbūt įgauna platesnes formas – renkasi ekologišką automobilį, aukoja pinigus labdarai. Esant ribotoms galimybėms šių dalykų jam gali tekti atsisakyti, tačiau turėdamas tvirtus principus, žmogus vis tiek elgsis socialiai atsakingai, nors ir labiau ribotoje aplinkoje – rūšiuos šiukšles, aktyviai dalyvaus bendruomenės veikloje. Taip pat ir įmonė – projektų skaičius sunkmečiu gali sumažėti, tačiau svarbiausia, kad nepasikeistų pats požiūris ir principai“.
Apskritai, vartotojams derėtų būti objektyviems ir mokytis atskirti, kada kompanijos siekia neatsilikti nuo tendencijų (pavyzdžiui, dabar madinga būti „žaliam“), o kada jų remiami projektai yra ilgaamžiai ir kompanijos vizija bei idėjos nesiskiria nuo jos darbų. Taip vartotojas savo pasirinkimais gali daryti įtaką įmonių siekiams ir ilgalaikiams tikslams.
