Taip, koronavirusas yra didžiulė pasaulinė tragedija, itin užkrečiama liga, šienaujanti gyvybes. Tačiau tai tikrai nėra pasaulio pabaiga ir kol kas neprimena net ir 1918-ųjų scenarijaus, kai ispaniškasis gripas nusinešė dešimtis milijonų gyvybių.
Visų pirma, virusu net nebūtinai užsikrėsi. Net ir „juodžiausi“ įvertinimai kalba, kad jei nebūtų nieko daroma, šia liga galėtų sirgti 4 iš 5 pasaulio žmonių. Plauni rankas? Laikaisi karantino ir palaikai socialinį atstumą nuo kitų asmenų? Tavo šansai neužsikrėsti tik gerėja. Lietuvoje mes gana pavyzdingai sėdime namie.
Net jei šia liga sirgs itin daug žmonių, tarkime, 20–60 proc., net jei užsikrėstum tu, tai vis tiek nėra jokia pasaulio pabaiga.
Tačiau jei nebūtų koronaviruso, iki dviejų trečdalių tų pačių žmonių vis tiek šiemet mirtų dėl kitų priežasčių. Mat dažniausiai liga pasiglemžia ligotus senyvus asmenis.
Ką veikei per karantino laikotarpį? Ar tinkamai išsimiegojai? Ar atitrūkai nuo streso? Papildomai gal sustiprinai savo imunitetą vaisiais, daržovėmis ar pasirūpinai, kad neturėtum vitamino D, cinko trūkumo? (Būtinai pasitarkite su savo gydytoju ar bent vaistininku). Tikėtina, kad tavo organizme viruso jau laukia apsiginklavusios imuniteto ląstelės-žudikės, kurios parūpins virusui tinkamą atsaką.
Visi baksnoja į kraupią statistiką, esą va, numirs gal 3, gal 5 procentai, nes taip buvo Kinijoje, o pažiūrėkite, kas darosi Italijoje.
Jau dabar pasirodo vertinimų, kad didelė dalis ligos atvejų praeina net nepastebėtų. Kiek – turės parodyti serologiniai tyrimai ateityje. JAV skaičiuojama, kad nustatoma galbūt tik trečdalis ligos atvejų, o gal apskritai tik ledkalnio viršūnė. Kinijoje, Uhane, net 86 proc. ligos atvejų galėjo būti nenustatyti.
Esama statistika yra savotiška melagė. Tiek Lietuvoje, kur taupėme reagentus, tiek kitose šalyse pirmiausia tiriami tie, kurie jau susirgę ar turi simptomų, ar patenka į rizikos grupes. Tie asmenys, kurie nepajuto jokių simptomų, tarsi išbraukiami iš statistikos – jie neištirti, nenustatyti.
Pavyzdžiui, Pietų Korėja, Vokietija yra kelios iš valstybių, kurios tiria labai daug – dėl to ten nustatytas atvejų skaičius gana didelis. Vokietijoje – net keliasdešimt tūkstančių, nedaug skiriasi ir nuo Italijos. Tikslaus skaičiaus minėti neverta, nes ryt jau bus kitas. Kokia ten mirusiųjų dalis nuo patvirtintų atvejų (kiek dar nepatvirtintų)?
Pietų Korėjoje – 1,4 proc., Vokietijoje – 0,55 proc., Austrijoje – 0,58 proc., Čekijoje – 0,34 proc., Norvegijoje – 0,45 proc. Netgi Baltijos šalyse, kur atvejų dar nedaug, mirusiųjų procentas – itin mažas. Estijoje mirė 1 iš 404 patvirtintų atvejų, Latvijoje – nė vienas iš daugiau nei 200. Kartu trijose Baltijos šalyse mirusiųjų procentas siekia 0,5 proc. nuo patvirtintų atvejų. Kiek atvejų mes dar nė nežinome?
Ar tai ne ta pati liga kaip Italijoje ar Ispanijoje, kur mirštantieji, pagal tą pačią metodiką, skaičiuojami 7–10 proc.? Tas pats COVID-19. Tiesiog skirtumas parodo, kiek daug atvejų kitos valstybės gali būti neištyrusios. Liga jas užgriuvo masiškai, nepasiruošusias, o prie sklaidos prisidėjo ir pietietiškas gyvenimo būdas – žmonės toliau vaikščiojo į masinius susibūrimus, restoranus, ten įprasta susitikus į skruostą bučiuoti ir nepažįstamuosius.
Aišku, mirusiųjų dalis vis tiek yra didelė. Tačiau ir čia ne viskas pasakoma.
Šiandien padaryti maži pakeitimai suteikia šansą gyventi ir netgi gyventi geresnį gyvenimą nei iki tol.
Jau ne kartą kalbėta, kad liga žudikė renkasi silpniausius. Kas atsitiktų jei nebūtų koronaviruso? Profesorius Neilas Fergusas Jungtinėje Karalystėje skaičiuoja, kad čia tikimasi 20 tūkstančių mirčių nuo COVID-19. Tačiau jei nebūtų koronaviruso, iki dviejų trečdalių tų pačių žmonių vis tiek šiemet mirtų dėl kitų priežasčių. Mat dažniausiai liga pasiglemžia ligotus senyvus asmenis.
Taip, situacija skausminga, sudėtinga, ne vienam iš mūsų teks atsisveikinti su artimaisiais. Vis tik situacija nėra tiek bloga, kaip galėjo pradžioje pasirodyti. Mūsų pačių rankose yra galimybė apsisaugoti nuo užkrato, laikantis visų būtinų rekomendacijų.
Mes patys galime stiprinti save: rinktis ramybę vietoj streso, miegą vietoj ilgo naktinėjimo, sveiką mitybą vietoje nesaikingo cukraus, riebalų ir druskos derinio. Šiandien padaryti maži pakeitimai suteikia šansą gyventi ir netgi gyventi geresnį gyvenimą nei iki tol.
Taip, Lietuvoje padarėme didelių klaidų – neapsaugojome medikų, tinkamai neizoliavome užsikrėtusiųjų ir su jais kontaktavusiųjų, ir virusas pasklido. Bet iš klaidų labai greitai mokomės, esame itin nuožmūs kovodami su šia epidemija. Tai yra sunkus darbas. Kol skaitote, į Lietuvą keliauja respiratoriai, apsaugos priemonės ir deguonies aparatai, biurokratiniai sraigtai spausdina eurų kupiūras, o mokslininkų laboratorijose bandomi vaistai ir vakcinos. Darykime viską, kas nuo mūsų priklauso.
Viskas bus gerai.
