Neketinu cituoti penkių puslapių Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų. Neginčysiu ir to, kad „Linkomanijoje“ apstu autorių teises pažeidžiančio turinio. Bet jei teismas priima precedento neturintį sprendimą, galėtų pagalvoti plačiau, o ne tik apie vieną puslapį, kuriame net ne visi gali apsilankyti.
Vardan įdomumo, teismo sprendimą pabandžiau pritaikyti kitiems tinklalapiams, kuriuose galima dalintis įvairiausiu turiniu, pradedant „Youtube“, „Facebook“ ar „Reddit“ ir baigiant „Rapidshare“, tinklaraščiais, paieškos sistemomis ar debesų tarnybomis.
Nekreipiant dėmesio į ginčą dėl svetainės perleidimo (jis, beje, buvo vienas pagrindinių gynybos argumentų ir dėl to šiek tiek apmaudu – ginčo esmė liko antrame plane), visa kita būtų nesunku pritaikyti praktiškai bet kokiam tinklalapiui, kuriame turinį įkelia vartotojai.
Labiau apsišvietę skaitytojai puls ginčytis, kad tokios svetainės kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Rapidshare“ pašalina turinį, jei sulaukia autorių teisių savininko ar jo atstovo kreipimosi. Teisingai! Tačiau spėkite, ar prieš keldama ieškinį „Microsoft“ pabandė kreiptis į „Linkomaniją“ dėl jai priklausančio turinio pašalinimo?
Jei teismas priima precedento neturintį sprendimą, galėtų pagalvoti plačiau, o ne tik apie vieną puslapį, kuriame net ne visi gali apsilankyti.
Čia ir prasideda įdomybės. Gal „Microsoft“ ir apsidžiaugtų, jei kam nors remiantis tokiu precedentu pavyktų uždaryti konkurentų projektus, tačiau ji ir pati turi ne vieną platformą, kurioje galima dalintis turiniu (pradedant debesų tarnyba „SkyDrive“, baigiant naujuoju socialiniu tinklu „Socl“). Technologiniu požiūriu produktai skirtingi, bet principas tas pats: vieni turinį įkelia, kiti gali atsisiųsti.
Teismas aiškiai pasakė, kad tarpininkas šiuo atveju atlieka netiesioginį pažeidimą – „kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo“, o veiksmai buvo atlikti be autoriaus sutikimo. Kuo remiantis nuspręsta, kad tuometiniai „Linkomanijos“ administratoriai žinojo, jog pasinaudojant svetaine galima atsisiųsti „Microsoft“ programų, lieka paslaptis.
Dar įdomesni teisme liudijusio specialisto Vyto Simanavičiaus parodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo išvadą, kad be atsakovų kontroliuojamos ir palaikomos sistemos vartotojai neturėtų galimybės apsikeisti bylomis.
Na, gerai, jei nebūtų „Linkomanijos“, būtent šitie vartotojai negalėtų dalintis bylomis. Bet kažin ar inžinierius paminėjo, kad yra galybė kitų svetainių, kuriose tai taip pat vyksta. Ir net išnaikinus dešimt, šimtą ar tūkstantį jų, atsiras antra tiek. Juk įkurti tokią svetainę užtrunka mažiau nei dieną, o bandymai išnaikinti trunka metų metus.
Sakote, jų niekas nežinos ir nebus „seederių“? Patikėkite, žinos – tam yra paieškos sistemos.
Tuomet gal ir jas galima vadinti „tarpininkais“, kurie „kokiu nors būdu“ prisideda prie pažeidimo? Abejoju, ar „Microsoft“ to norėtų...
Juokas pro ašaras, bet pasinaudojant pačios „Microsoft“ valdoma „Bing“ paieškos sistema galima rasti šimtus tūkstančių svetainių, kuriose siūloma nelegaliai atsisiųsti šios programinės įrangos gigantės sukurtų programų. Taigi jei aš noriu pasivogti „Windows‘us“ ir reikiamą failą atrandu pasinaudodamas „Bing“ paieškos sistema, ji tampa tarpininke – kaip kitaip galėčiau sužinoti, kur tų „nemokamų“ programų yra?
Argi „Microsoft“ to nežino? Ir kodėl tam neužkerta kelio? Įdomu, kaip Vytas tai paaiškintų...
Beje, internete yra daugybė kitų „tarpininkų“, be kurių failų dalinimasis būtų neįmanomas: domenų registruotojai, serverių nuomotojai, interneto paslaugų tiekėjai... Galbūt jie taps sekančiais „Microsoft“ taikiniais?
Įdomu, kur visa tai turėtų sustoti. Na, tarkime, paaiškėja, kad išnaikinti visų „torrent“ svetainių – neįmanoma, nes šitos bjaurybės lenda kaip sliekai po lietaus. Kas toliau? Serverių prieglaudą siūlančių bendrovių smaugimas? Interneto filtrai ir cenzūra? O gal viso interneto išjungimas?
