Paradoksalu, bet tėvai, negimdantys vaikų, kaip vieną iš priežasčių nurodo nesaugų pasaulį. Susidaro uždaras ratas – dėl nesaugumo jausmo griaunamas demografinis saugumas dar labiau didina šalies nesaugumą. Masinė bevaikystė yra tiesiausias kelias į demografinį nusiginklavimą, kai aplink siaučia karas, galintis užsitęsti dešimtmečius.
Masinė bevaikystė yra tiesiausias kelias į demografinį nusiginklavimą
Prieš metus, 2024 m. sausio 16 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie „demografinį perginklavimą“ – planą, skirtą padidinti šalies gimstamumą. Padėtis per metus nepasikeitė.
2024 m. Prancūzijoje buvo užregistruota 663 tūkst. gimimų, tai yra mažiausias skaičius nuo Antrojo pasaulinio karo. Šis gimstamumo mažėjimas lėmė diskusijas apie šalies demografinę ateitį ir įvairias politines reakcijas. Dešinieji politikai šiam planui pritaria, o kairieji jį kritikuoja. Atseit, prezidentas siekia kontroliuoti moterų kūną.
Bevaikiai ir laisvavaikiai
Grubiai apibendrinant, yra dvi gyvenimo be vaikų rūšys: bevaikystė ir laisvavaikystė. Šie žodžiai ne visiškai tiksliai, bet pakankamai gerai atspindi dvi angliškas sąvokas – childless ir childfree.
Šias santykio su vaikų gimdymu kategorijas savo podkaste „A Childless World“ (2022-2023) nagrinėja prancūzų ekonomistas Davidas Duhamelis. Šis podkastas pristato pasaulinę gimstamumo mažėjimo problemą, visų pirma Azijos šalyse ir Prancūzijoje.
Podkasto epizoduose (iš viso dvylikoje) analizuojama, kaip modernios visuomenės vyrai ir moterys, pasirinkdami gimdyti mažiau vaikų, užsiprogramuoja stagnacijai ar net išnykimui. Duhamelis apibūdina demografinę krizę patiriančias Azijos šalis – Japoniją, Pietų Korėją ir Kiniją. Jis džiaugiasi palyginti aukštu gimstamumu Prancūzijoje. Podkasto rengimo metu suminis gimstamumo rodiklis Prancūzijoje buvo 1,84 vaiko vienai moteriai (2021 m.).
Šiuo metu mes jau tikrai žinome, kad net ir Prancūzijoje suminis gimstamumo rodiklis sparčiai krenta: 2024 metais bendras jis buvo 1,62 vaiko vienai moteriai. Vis neblogai, bet padėtis prastėja. Tiesa, iš didelių ir turtingų kraštų suminis gimstamumo rodiklis ženkliai didesnis tik Izraelyje.
Kas yra bevaikis (childless)? Anot Duhamelio tai yra žmonės, kurie nori vaikų, bet negali jų turėti. Kai sakoma „negali turėti vaikų“ dažniausiai turimos omenyje biologinės kliūtys. Tačiau Duhamelio manymu, kurį jis podkaste puikiai iliustruoja kalbindamas studentus iš viso pasaulio, šiuolaikiniame pasaulyje ypač išryškėjo kitos priežastys, kurios tarsi verčia neturėti vaikų.
Šios priežastys yra socialinės. Tai baimė ir netikrumas dėl ateities pasaulio, klimato kaitos, greit kintančių gyvenimo sąlygų, išaugusių visuomenės lūkesčių ir spaudimo tėvams ir taip toliau. Apimti tokio baimės ir nerimo jauni žmonės mano, kad jie negali turėti vaikų, net jeigu ir norėtų, esant kitoms aplinkybėms.
O kas yra laisvavaikis? Tai žmogus, kuris jokiomis aplinkybėmis nenori gimdyti vaikų (pašvęstojo gyvenimo žmonės tiesiogiai vaikų neatsisako, tai yra jų apsisprendimo atsižadėti šeimos gyvenimo pasekmė).
Lietuviškai žodis „laisvavaikis“ nurodo pagrįstą dviprasmybę. Iš vienos pusės, šis žmogus renkasi būti paskutine generacija savo genetinėje linijoje. Taigi jam galioja ir Piterio Peno charakteristikos. Jis lieka paskutiniuoju vaiku. Taip jis renkasi laisvavaikišką ar išdykėlišką Piterio Peno gyvenimą.
Iš kitos pusės, laisvavaikiškumas verčiant iš anglų kalbos „childfree“ gali būti suprantamas ir kaip „laisvė nuo vaikų“. Taip apibūdinti galima net ir Piterio Peno archi-priešą – kapitoną Kablį, kovojusį už bevaikį pasaulį … Visgi kapitonas Kablys yra blogiukas, o anglų kalboje pridedant „free“ išreiškiamas pozityvus negatyvumo aspektas (plg. sugarfree – be cukraus, tollfree – bemuitis ir t.t.).
Todėl sąvoka laisvavaikis (childfree) Duhamelio podkaste siekiama pabrėžti teisę rinktis „laisvę nuo vaikų“. Tai galioja ir viengungiams, ir poroms.
Šitoks „cool“ gyvenimas porose anglų kalboje netgi įgijo trumpinį DINK (Double Income No Kids) – Dviguba Alga Be Vaikų.
Liūdnas bevaikis pasaulis
Pats Duhamelis bando išlaikyti pusiausvyrą šioje etinėje dilemoje. Bevaikis pasaulis (a childless world) jam yra pasaulis, kuriam trūksta gėrio. Jis jautriai papasakoja keletą epizodų iš bendravimo su savo paties vaikais. Tačiau klausinėdamas jaunas studentes (viena iš jų yra Adelina iš Lietuvos), kodėl jos nenori gimdyti vaikų, pats save „demaskuoja“ ir dekonstruoja – atseit toks klausinėjimas spaudžia moteris į kampą, jis yra „paternalistinis“ ir „patriarchališkas“.
Negalime nepastebėti, kad tokių pasirinkimų gausa veda į gėrio stokojantį bevaikį pasaulį.
Galiausiai – ir tai paskutinė Duhamelio pastaba podkaste – jis suvokia, kad net ir pripažindami kiekvienam asmeniui laisvę rinktis laisvavaikišką (chilfree) gyvenimą, negalime nepastebėti, kad tokių pasirinkimų gausa veda į gėrio stokojantį bevaikį pasaulį. Vienas žmogus gal ir gali džiaugtis savo laisvavaikiškumu. Tačiau visas pasaulis, kaip be vaikų, yra liūdnas pasaulis.
Savo senajame vaikystės kieme prieš keturis dešimtmečius matydavau daugiau vaikų nei automobilių. Dabar kieme vien automobiliai.
Tik keli vaikeliai apykreiviai liko, – perfrazuojant mūsų klasiką Antaną Baranauską.
Prof. Dr. Gediminas Karoblis – Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto (NMTU) Muzikos instituto profesorius, filosofas
