Lygiai po 10-ies metų, kremtant mokslus tuometiniame Lietuvos Teisės Universitete Viešojo administravimo programoje, dėstytojai sakė, kad jų tikslas, paruošti magistrantus jog šie įgyvendintų būtinas viešojo sektoriaus reformas, pastarasis efektyvumu prilygtų privačiam verslui, visur vyrautų „vieno langelio principas“, o biurokratiniai smagračiai reikštų ne naujų tvarkų, reglamentų ir suvaržymų kūrimą bei nesibaigiantį tarpinstitucinį derinimą, o teisinės valstybės, patogumo žmogui ir operatyvumo triumfą.
Žvelgiant į garsiai nuskambėjusius matematikos egzamino rezultatus ar tiesiog eilinio šalies piliečio galimybes užsiregistruoti gydytojo konsultacijai, panašu, kad „reformos vis dar vyksta“.
„Savi marškiniai arčiau kūno“, tad pateiksiu kelių dienų asmeninį pavyzdį kaip viešojo sektoriaus (šiuo atveju savivaldos ir valstybinio lygmens įstaigos) įstaigos sureagavo į mano iniciatyvą.
Viešėdamas pajūryje, Palangos savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojams jų įstaigoje pasiūliau surengti vienos iš savo karo istorijos knygų pristatymą.
