Karas Ukrainoje pademonstravo, jog tokie pasiruošimai prasidėjus NATO ir Rusijos kariniam konfliktui būtų naudingi tiek, kiek mirusiajam švęstas vandenėlis. Kalbu apie kritinį ginkluotės ir amunicijos trūkumą visame NATO bloke.
2017 metais Lietuvos kariuomenės vadovybė prasitarė, kad norėtų turėti karinių atsargų, kurių užtektų bent jau kelioms aktyvių karinių veiksmų savaitėms.
Tarp besidominčių gynybos reikalais kilo nemažas sujudimas.
„O tai kuriam laikui dabar atsargų turima? Kelioms dienoms?“ – piktinosi vieni.
„Kokiomis gi kainomis viskas perkama – juk milijonai tam išleidžiami!“ – antrino kiti.
Ir tiek pirmieji, tiek antrieji buvo teisūs.
Galima spėlioti, kad gynybos finansavimo dugne 2013-aisiais aktyviai dalyvauti mūšiuose Lietuvos kariuomenė būtų išgalėjusi valandas, o ne paras – vėliau visa turima amunicija būtų tiesiog išeikvota.
2017-aisiais Lietuvos gynybos biudžeto „karinių atsargų“ grafoje jau matėme 63 milijonus eurų, praėjusiais metais – daugiau kaip 193 milijonus eurų, o šiais metais ten „puikuojasi“ jau beveik 227 milijonų eurų suma, kuria aš esu labai patenkintas. Štai kodėl.
Ukrainos kariuomenė, prieš karą turėjusi nemažas ginkluotės ir šaudmenų atsargas, šiuo metu didesniąja dalimi kovoja dėl Vakarų karinių tiekimų.
