2022 10 23

Giedrius Petkevičius: kaip veiktų Lietuvos oro skydas užpuolus Rusijai

Rusijai tęsiant barbariškas atakas prieš Ukrainą iš oro, atėjo metas giliau pažvelgti į tai, kaip atrodo dabartinė Lietuvos padangės gynyba ir kaip ji veiktų prasidėjus karui su Rusija.
Priešlėktuvinė sistema GROM
Priešlėktuvinė sistema GROM / KAM nuotr.

Nuo pat NATO susikūrimo aljanso šalys ėmė galvoti, o neilgai trukus ir vystyti bendrus oro gynybos pajėgumus, jungdami juos į vieningą sistemą.

Įvairių šalių kariškiai mėgsta gremėzdiškus akronimus, nes nusakyti struktūros ar ginkluotės esmę vienu žodžiu paprastai būna ganėtinai sunku. Tarkime, visiems žinoma oro gynybos sistema „Patriot“ savyje užkoduoja sistemos šerdies, specialaus naudojamo radaro pavadinimą („Phased Array Tracking Radar to Intercept on Target“), kurio tikslaus lietuviško atitikmens-pavadinimo nepateiksiu net po konsultacijų su Lietuvos kariškiais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“ Lenkijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“ Lenkijoje

NATINADS (angl. NATO Integrated Air Defense System, liet. NATO oro gynybos sistema), kurios trumpinys skamba kiek mažiau impozantiškai, pradėjo veikti 1955-aisiais ir apėmė 18 radarų sistemų stočių, įsikūrusių skirtingose šalyse. Tiesa, tuomet ji buvo vadinama NADGE (NATO Air Defence Ground Environment), o po kelių dešimčių metų sistemos kontūre jau buvo 84-ri radarų bei valdymo centrai.

Dar po kelerių metų prie jų prijungti AWACS (Airborne Warning and Control System) – daugiausiai „Boeing“ markės orlaiviuose įrengtos skraidančios radarų sistemos. Šiuo metu sistema apima ir raketinių grėsmių detekciją, tad dažniausiai sutinkamas pavadinimas skamba kaip NATINAMDS (NATO integruota oro ir priešraketinės gynybos sistema).

Alfredo Pliadžio nuotr./Šiauliuose nusileido žvalgybinis ankstyvojo perspėjimo ir valdymo sistemos AWACS orlaivis
Alfredo Pliadžio nuotr./Šiauliuose nusileido žvalgybinis ankstyvojo perspėjimo ir valdymo sistemos AWACS orlaivis

Pasibaigus Šaltajam karui, pasaulį užvaldė taika ir susiklausymas, kartkartėmis sudrumsčiamas smulkių terorizmo išpuolių. Kadangi teroristų grupuotės kovinių orlaivių ir sparnuotųjų raketų neturi, NATO oro gynybos sistemos tinklas Europoje buvo gerokai sumažintas.

Paskutinis sakinys papuoštas liūdna ironijos gaidele – užtenka prisiminti rugsėjo 11-osios išpuolius JAV, Talibano perimtą Afganistaną ir didžiausią pasaulio teroristinę valstybę, tačiau dar visai neseniai, karpant gynybos biudžetus, Vakarų šalių gynybos pajėgos (tarp jų oro gynybos) degradavo, o kokybinis šuolis pirmyn, tikėtina, užims gana daug laiko.

Šių metų spalio 13-ąją dieną Lietuva su dar 14 valstybių pasirašė Ketinimų laišką dėl jungimosi prie „Europos dangaus skydo“ iniciatyvos (angl. European Sky Shield). Šios Vokietijos pasiūlytos iniciatyvos tikslas yra vykdyti bendrus įsigijimus, vystyti NATO Europos šalių antžeminės oro gynybos sistemų pajėgumus ir gerinti jų tarpusavio suderinamumą. Kaipgi atrodo dabartinė Lietuvos padangės gynyba ir kaip ji veiktų galimam karui su Rusija prasidėjus?

Kiekvieno didesnio karo šauklys – vadinamasis įtampos periodas, kuomet galimos konflikto dalyvės varžosi propagandiniuose ir diplomatiniuose mūšių laukuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų