Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 11 10

Giedrius Petkevičius: Kaip žiemos šalčiai paveiks karą Ukrainoje

Dievas myli didelius batalionus, o šie kartais keičia pasaulio politinį žemėlapį. Nebent jiems pasipriešina kiti dideli batalionai. Tačiau galiausiai viską sprendžia „Jo didenybė Klimatas“. Na gerai, paaiškinsiu paprasčiau – istorinius procesus dažnai lemia stiprios karinės pajėgos, šalių likimus sprendžiančios kovos lauke. Visgi net stipriausios kariuomenės priverstos taikytis prie gamtinių ir oro sąlygų, kurios gali būti galingesnės už moderniausią ginkluotę – žiemos laikotarpis yra geriausias to pavyzdys. Kam geriau seksis Ukrainos mūšių laukuose?
„Žiemos pratybos“ Rukloje
„Žiemos pratybos“ Rukloje / Vyr. srž. Ediko Ponomariovo nuotr.

Šalies gynėjams, puikiai pažįstantiems Tėvynės gamtines sąlygas skirtingu metų laiku, ar agresoriui, kurio gimtą šalį ne kartą gelbėjo „Generolas Žiema“? Apie tai papasakosiu kiek vėliau, o dabar – trumpas ekskursas į istoriją.

1914-ųjų žiemą dabartinėje Turkijos teritorijoje, netoli Sarikamišo miestelio, mūšiui ruošėsi dviejų imperijų kariuomenės – Rusijos prieš Otomanų. 78 tūkstančiams rusų šis mūšis nežadėjo nieko gero, nes priešininkų buvo ketvirtadaliu daugiau, tačiau... carinės Rusijos kariškiai buvo šilčiau apsirengę. Iš dalies tai nulėmė ir paties mūšio baigtį – dar prieš prasidedant aktyviems kovos veiksmams priešininkų pajėgos susilygino kiekiu, nes kelios dešimtys tūkstančių turkų mirtinai sušalo arba dėl šalčio sukeltų ligų bei sužeidimų negalėjo tęsti kovos.

Po kelių dešimtmečių jau patys rusai kentėjo ir žuvo Suomijos sniegynuose, vos po kelerių metų panašius mirtinus „nepatogumus“ patyrė Vokietijos vermachtas jau Rusijoje, 1950-aisiais amerikiečiai Korėjos kare, kinai bei indai Himalajų pasienio konflikte, argentiniečiai Folklandų kare... istorijos atrodo nesibaigiančios ir visas jas vienija bendras vardiklis – šaltis, sniegas ir drėgmė.

Pusiau juokais galima teigti, kad dabarties pasaulį, tokį, kokį mes dabar matome, mums suformavo prakaulaus veido britų kapitonas Jamesas Martinas Staggas, kuris įtikino Sąjungininkų vadovybę dėl nepalankių oro sąlygų vienai dienai atidėti Sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje II pasaulinio karo metu. Jo nepaklausius, puolimas galėjo žlugti, antrasis frontas nebūtų atvertas istorijai žinomu metu, nacių galimybės gintis išaugtų ir... galbūt panašų straipsnį dabar skaitytumėt vokiečių kalba. Istorija, kaip ir karyba, nemėgsta tariamųjų nuosakų, tad kodėl ir kaip karo veiksmai skiriasi žiemą, lyginant su palankesniu žmogui klimatu?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sąjungininkų pajėgų išsilaipinimas Normandijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sąjungininkų pajėgų išsilaipinimas Normandijoje

„Kariams šalta, o technikai sunkiau judėti“ – teisingas posakis, kuris tik indikuoja tą „ledkalnio viršūnę“ visoms galimoms žiemos negandoms nusakyti. Pradėkime nuo to, kas yra „žiema“.

Beveik matau nustebusias akis, tad pasiremsiu ne savais pavyzdžiais, o tiksliais kariškais dokumentais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų