Istorines analogijas galima traktuoti įvairiai, tačiau dažniausiai jos tiesiogiai nesikartoja – kartais rimuojasi kaip ketureilis, sukasi spirale arba veikia kaip keturtaktis variklis: įsiurbia mus į savo degimo kamerą ir galiausiai pašalina laukti kito pasikartojančio veiksmo.
Ukrainos ir (vykstantis ar ne) „III pasaulinis karas“ teikia apsčiai istorinių sutapimų bei peno apmąstymams. Senojoje Europoje ar jos „oficialioje“ jaunesnėje dalyje bombos nekrenta, tačiau prieš įsisiūbuojant didžiausiai visų laikų II pasaulinio karo katastrofai, mūsų žemynas išgyveno periodą, istorijoje pasilikusį „Keistojo karo“ pavadinimu.
Pasaulio galingieji žiūrėjo į žūstančią Lenkiją ir netgi paskelbė karą užpuolikui, tačiau itin aktyvių karinių veiksmų situacijai keisti nebuvo imtasi. Tuo tarpu, vos už kelių mėnesių, šiek tiek šiauriau, prasidėjo karas, kurio viena varančiųjų jėgų, kaip ir šiandien, tapo rusiškas karinis ekspansionizmas, pridengtas išgalvotais „argumentais“.
Atsukus laiko spiralę 8 dešimtmečius atgal matome stebėtinus Ukrainos bei Žiemos karo panašumus ir tik nuo mūsų priklauso, ar Cicerono posakis „Istorija yra gyvenimo mokytoja“ paskatins mus padaryti atitinkamas išvadas.
Vasario 21-ąją, prieškarinei įtampai artėjant prie apogėjaus, Rusijos spaudoje šalia žinučių, jog „ukrainiečiai per kelias dienas pasiuntė apie 1700 sviedinių ant taikių Donbaso žmonių galvų“, atsirado ir informacija, kurioje teigiama, jog „Ukraina apšaudė ir sugriovė vieną pasienio punktą Rostovo srityje, Rusijos teritorijoje“.
Buvo pademonstruotas neaiškios kilmės, lauko sandėliuką primenantis apgriautas statinys. Po trijų dienų prasidėjo Rusijos invazija.
1939-ųjų lapkričio 26-ąją sovietai pranešė, kad suomiai apšaudė jų pasienio punktą netoli Mainilos kaimelio. Po 4 dienų prasidėjo Sovietų invazija.
