Ne tik dėl didžiulių aukų, sugriovimų ir nuniokotos broliškos šalies – aplamdytos Rusijos pajėgos pamažu stumiasi į priekį. Krito Mariupolis, visi supranta, kad kovojančios Ukrainos nuostoliai didžiuliai, Vakarų sankcijos neparklupdo Rusijos ant kelių, vienokios ar kitokios derybų imitacijos dažnai žlunga net neprasidėjusios, o agresoriaus kariuomenės plentvolis pamažu traiško atskirus miestus, kaimus, dažnai įveikdamas ir ukrainiečių gynybos pozicijas.
Plačiajai visuomenei (abiejose fronto pusėse) kartais norisi tikėti, kad vieno ar kito stebuklingo ginklo („Wunderwaffe“ vok., terminas atkeliavęs iš nacių propagandos laikų) atradimas ir panaudojimas gali padėti pasiekti esminį persilaužimą kare.
Analitikai ir ekspertai blaiviau vertina galimybes, tačiau kartais taip pat akcentuoja naujų ir galingesnių ginklų reikšmę taktiniame ar operaciniame lygmenyse. Tuo tarpu įvairių šalių kariškiai ir klerkai įdėmiai stebi karą ir studijuoja jo pateiktas pamokas.
Karas Ukrainoje dar kartą patvirtino – žvalgybiniai ir koviniai dronai mūšio lauke – jau nebe egzotika, o visavertis, galbūt ir karo taisykles keičiantis dalyvis. Ar reikia Lietuvai kovinių dronų? Ar paskutiniųjų karų herojus, turkiškas dronas „Bayraktar TB2“, yra tas stebuklingas ginklas, priartinantis jų turėtojus prie „Wunderwaffe“ savininkų statuso? Ar „Bayraktar TB2“ yra būtent tai, ko reikia ir Lietuvai?
Į pirmąjį klausimą dėl kovinių dronų poreikio jau senokai atsakė tiek kariuomenės, tiek Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, tiek elementari logika ir sveikas protas, kartotis nesinorėtų, tačiau žvelgiant giliau atsiranda papildomų klausimų, į kuriuos atsakymai nėra tokie vienareikšmiški, kaip gali pasirodyti.
Šių eilučių autorius dar prieš kelerius metus teigė, kad smogiamieji „Bayraktar“ tipo dronai Lietuvos kariuomenei būtų gerokai per ankstyvas pirkinys. Kaip alternatyva buvo siūlomi dronai-žudikai (loitering munition angl. arba „sklendžianti amunicija“) – Lietuvos kariuomenė neseniai paskelbė, kad iš JAV įsigis šios kategorijos ginklų.
Patenkintas autorius gali ant krūtinės užsikabinti „ar aš nesakiau“ medalį?, bet...situacija vystosi itin dinamiškai ir panašu, kad Lietuvos kariuomenė pirks taip pat ir bepiločius „Bayraktar“. Pabandykime aptarti tokio pirkinio privalumus ir galimas silpnąsias vietas remdamiesi ankstesniais skeptiškais mano paties vertinimais ir naujausiomis žiniomis iš Ukrainos frontų.
