Graikams snaudžiant, nauja galimybė atsiveria Lietuvai. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, šiuo metu vykdomas projektas „Laimingos dienos“, kuriame yra skyrius „Įvairovė ir šeima“. Geriau pažiūrėjus, aiškėja, kad iš tikrųjų projektas vadinasi „Įvairovė, šeima ir lytis“. Skirtas Lietuvos moksleiviams lavinti.
Šeimą, kaip paaiškino Konstitucinis Teismas, suformuoja emociniai ryšiai. Jokios diskriminacijos: jis ir ji, jis ir jis, ji ir ji, jis, jie ir Indijoje užsakytoje gimdoje užaugintas vaikelis (toks populiarus turtingų homoseksualių vyrų pirkinys).
Todėl ir programoje yra tokie, žinoma, mūsų laikais nieko nestebinantys pratimai kaip: „Paskirstykite mokinius į mažas grupeles ir išdalinkite šioms grupėms popieriaus lapus su šiais užrašais: „Ryšys tarp vyro ir moters“, „Dviejų vyrų ryšys“, „Dviejų moterų ryšys“. Paprašykite mokinių mažose grupelėse aptarti šių tarpusavio ryšių privalumus, trūkumus ir dažniausiai girdimus stereotipus apie juos.“ (68 psl.)
Moksleiviai kviečiami sugalvoti kaip galima daugiau šeimos tipų; ypač vertingi yra pasiūlymai, apie kuriuos dar nebuvo kalbėta (65 psl.).
Paskui, sekant gerais sugestyvumo dėsniais, siūloma vaikščioti po klasę, pateikiant kitiems vaikams klausimus, prasidedančius žodžiu „Kas?“
Moksleiviai kviečiami sugalvoti kaip galima daugiau šeimos tipų; ypač vertingi yra pasiūlymai, apie kuriuos dar nebuvo kalbėta (65 psl.).
„Paruoškite sąrašą klausimų, prasidedančių žodžiu „Kas“ (pvz., Kas nors kartą gyvenime bandė rūkyti? Kas važiavo autobusu be bilieto? Kas kada nors bučiavo merginą ar moterį?
Kas kada nors bučiavo berniuką ar vyrą? Kas asmeniškai pažįsta lesbietę ar gėjų? Kas eitų į lesbiečių kavinę? Kas eitų į gėjų naktinį klubą? – ir panašūs klausimai, susiję su meilės, partnerystės ir seksualumo klausimais). Užsiėmimo dalyviai vaikšto po klasę ir jiems pateikiami šie klausimai.“ (66 psl.)
Sprendžiant iš didėjančio finansavimo diskriminuojamiems gėjams, lesbietėms ir transseksualizmu sergantiems asmenims, šią programą pasirengęs vykdyti Vytauto Didžiojo padalinys apčiuopė potencialią aukso gyslą.
Štai JAV viceprezidentas J.Kerry, kalbėdamas Jungtinėse Tautose šių metų spalio mėnesį, džiaugėsi, kad nuo to laiko, kai prezidentas B.Obama įsteigė Pasaulinį lygybės fondą 2011 metais, JAV jam skyrė 7 mln. dolerių; o šiemet B.Obama kartu su Švedijos premjeru Reinfeltu lygybei pasiekti paskyrė dar 12 milijonų, o dar vienas milijonas atėjo iš Nyderlandų. Perspektyvi sritis!
Kadangi šie finansiniai srautai auga, Lietuvai pribrendo laikas dar rimčiau išnaudoti naujas galimybes. Jei Aleksandras Didysis buvo gėjus, tai kodėl Vytautas Aleksandras už jį turėtų būti prastesnis? Abu tituluojami „Didžiaisiais“, todėl net keista ir nepatogu prieš pasaulį būtų, jei Lietuvos „didysis“ būtų buvęs tik stereotipiškas. Turint galvoje finansavimo pajėgumus, istorinių dokumentų atrasti tikrai nebus sunku!
Pavyzdys yra: Holivudas nesunkiai susitvarkė su istorinių šaltinių apie Aleksandrą Makedonietį klausimu. Graikų istorikas Plutarchas Aleksandro biografijoje rašė, kad kai „pajūrio provincijų kariuomenės vadas Filoksenas parašė Aleksandrui, kad pas jį kažkoks Teodoras terentietis turi parduoti du nuostabaus grožio berniukus, ir klausė karalių ar nenorįs jų pirkti, Aleksandras, įsižeidęs dėl tokio pasiūlymo, suriko, klausdamas draugų, kokį gėdingą darbą Filoksenas matęs jį darant, jeigu jam siūląs tokias šlykštynes. Filokseną laiške Aleksandras išbarė ir liepė pasiųsti Teodorą su jo prekėmis po velnių.”“(Plutarchas, Rinktinės biografijos, sk. Aleksandras ir Cezaris).
Jei Aleksandras Didysis buvo gėjus, tai kodėl Vytautas Aleksandras už jį turėtų būti prastesnis? Abu tituluojami „Didžiaisiais“, todėl net keista ir nepatogu prieš pasaulį būtų, jei Lietuvos „didysis“ būtų buvęs tik stereotipiškas.
O kadangi Vytauto, taip pat ir Jogailos atveju jokių panašių dokumentų neegzistuoja, tai net natūralu, politiškai korektiška ir naudinga mūsų valstybei būtų manyti, kad jiems homoseksualūs polinkiai buvo tikrai nesvetimi.
„Bet kodėl minime ir Jogailą?“ – gali paklausti skaitytojas. Neatsitiktinai! Tarp šių Europos Sąjungos inicijuoto projekto vykdytojų yra ir viena Krokuvos agentūra – „Krokuvos vadybos ir administracijos centras.“
Įsivaizduokime: dvi pakankamai surambėjusios, senamadiškų tradicijų besilaikančios Rytų Europos senbuvės pagaliau pripažįsta tikrąją savo svarbiausių valstybės vyrų lytinę tapatybę! Argi nebūtų sunku mūsų talentingiems režisieriams sukurti šaunų filmą, kuriame būtų parodyta, kad Jadvyga ir Ona, o taip pat kitos Jogailos žmonos buvo reikalingos tik oficialių to meto reikalavimų vykdymui ir tikrosios dviejų didžiūnų meilės priedangai?
Prieš komisarę V.Redding, kuri piktai lietuvių prasčiokus barė už tam tikrų dar Donelaičio aprašytų veiksmų nemėgimą, tai būtų tikra mūsų tautos dvasios reabilitacija; dėl filmo finansavimo – tai jau visiškai juokingas klausimas. Netgi programoje dalyvaujantys moksleiviai, ypač gražiau atrodantys, galėtų sudalyvauti bent jau masinėse scenose už labai, labai gerą paskatinimą tolesnei jų asmenybės plastiškumo plėtrai.
Komisaro sąvoka šiame filme bei klausime taip pat yra svarbi. Lytinių santykių laisvės skelbėjai paprastai yra marksistinių pažiūrų. Naujausias to pavyzdys ES parlamento narės, socialistės E.Estrelos pastanga šių metų spalio mėnesį įvesti visuotinai privalomą seksualinio švietimo kursą Europos Sąjungos šalyse, kuriame masturbacijos, homoseksualinių santykių bet lyčių „įvairovės“ vertė pradedama vaikams aiškinti nuo 4 metų amžiaus.
Mūsų krašte marksizmas dėl karčių jo vaisių neturi didelio prestižo. Tačiau ir jaunoji karta juk nežino, kad lytinė laisvė yra neatskiriama marksistinės pasaulėžiūros dalis. Jie neskaitė nei F.Engelso „Šeimos bei privačios nuosavybės kilmės“, nei Tarptautinės Planuotos Tėvystės Federacijos įkūrėjos M.Sanger minčių apie visuotinį dvasinį – seksualinį žmonijos nušvitimą. Kartais girdimas populiarus posakis, kad Sovietų Sąjungoje sekso nebuvo. Netiesa – sekso buvo per daug! Tiek daug, kad bolševikai, 1918-aisiais išleidę dekretą apie šeimos sunaikinimą, gyvenę seksualinėse komunose ir kalbėję apie erotinę proletariato draugystę (A.Kolontaj), po kelerių metų seksualinę laisvę represavo dėl apgailėtinų jos pasekmių.
Tačiau suprantama, kad su humanistine aistra kalbėjusio K.Marxo vardas išlieka patrauklus ne vienam intelektualui – o pati „pažemintųjų ir nuskriaustųjų“ išlaisvinimo idėja sužavi ne vieną jauną protą.
Homoseksualų judėjimas neretai potraukį tai pačiai lyčiai jaučiančius žmones lygina su visuomenės atstumtaisiais: ligoniais, pensininkais, kitokios rasės ir odos spalvos, neįgaliaisiais. Juk jie nekalti: potraukį paveldėjo genetiškai, ne taip susikonfigūravo smegenys dėl hormonų įtakos nėštumo laikotarpiu, tiesiog originalios asmenybės, mylinčios kitaip, nestandartiškai!
Jaunų žmonių aistra demokratijai yra suprantama ir gera. Gal tik trūksta akistatos su faktais. 2010 metais JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, iš visų vyrų, tais metais užsikrėtusių Žmogaus imunodeficito virusu, 78 proc. praktikavo homoseksualius santykius. Infekcijų skaičius ypač auga tarp juodųjų amerikiečių vyrų.
Vokietijos Roberto Kocho instituto duomenimis, 2012 metais maždaug iš 63 000 vyrų, tais metais užsikrėtusių ŽIV, apie 51 000 (80 proc.), yra gėjai. Apie priežastis ir įvairius homoseksualumo aspektus 15min.lt jau turėjau garbės rašyti šių metų liepos 26 dieną. Jų yra paprastų – kaip kūno organų naudojimas ne pagal paskirtį – ir sudėtingų – kaip emocinio sužeidimo seksualizacija.
Jaunimui pirmiausia pasiūlyčiau pasižiūrėti filmą „Dovana“ („Gift“ angliškai, nors vokiškai šis žodis reiškia ką kita): 2003 metais Berlyno kino filmų festivalyje sukėlęs sensaciją, dabar lengvai pasiekiamas internete. Kaip prieš 10 metų, ir dabar kai kurie žmonės nori užsikrėsti ŽIV virusu, kadangi tai leidžia patirti „ypatingą erotinį intensyvumą“.
Apie smerkimą: dabar girdėjome, kad Popiežius nesmerkia gėjų. Tikra teisybė! Jis smerkia tik homoseksualų santykiavimą. Užtat VDU su tokia programa šiuos sudėtingoje situacijoje gyvenančius asmenis mirtinam pavojui pasmerkia. Tikėkime Sokratu, kad dėl nežinojimo.
Tikrai gal dėl to. Panašiai kaip ir Stambulo konvencijoje, kurioje „trečios lyties“ įvedimas yra įterptas į smurto prieš moteris prevencijos aprašymą, taip ir „Laimingose dienose“ homoseksualumo skatinimas pateikiamas vertingų klausimų kontekste: pirmas programos skyrius kalba apie patyčių problemą, antras – apie liūdesį ir savižudybės prevenciją, ketvirtas – apie valgymo sutrikimus. Kas gali pasakyti, kad šios žinios moksleiviams nereikalingos? Tačiau ar būtina gelbstint juos nuo vienų nelaimių, įstumti į kitų problemų balą? Tad gal trūksta ir kiek drąsos pasipriešinti šalies homoseksualizacijai?
Mieli moksleiviai! Išsiskirstykite į tris grupes: pirmojoje aptarkite Vytauto Didžiojo santykius su jo žmona Ona, antrojoje – Jogailos su Jadvyga, o trečiojoje – Vytauto ir Jogailos seksualinių santykių galimybes, detales, orgazmo pobūdį,
Tad dar kūrybiškesnės įvairovės dėlei Vytauto Didžiojo Universiteto vadovybei, pasikonsultavus su minėta Krokuvos kontora, siūlome programėlę „Happy days!“ kūrybiškai išvystyti: „Mieli moksleiviai! Išsiskirstykite į tris grupes: pirmojoje aptarkite Vytauto Didžiojo santykius su jo žmona Ona, antrojoje – Jogailos su Jadvyga, o trečiojoje – Vytauto ir Jogailos seksualinių santykių galimybes, detales, orgazmo pobūdį, „erogeninius taškus“ bei pastarųjų poveikį jų vyriškai draugystei.
Davatkos sako, kad tai nediskretiška tokių didžių vyrų atžvilgiu?
Tai – pasenęs, represiškas, heteroseksistinis ir mačistinis požiūris. Teutonai buvo sumušti dėl Vytauto ir Jogailos draugystės homoerotinio entuziazmo! Sukurkite kino filmo scenarijų! Jūsų laukia ekskursija į Briuselio raudonąjį kvartalą bei prezidento B.Obamos milijonas!“
