Norėtume paklausti, kodėl 15min.lt suteikė tribūną asmeniniam išpuoliui prieš Anykščių rajone leidžiamą laikraščio „Anykšta“ redakciją bei leido menkinti jos profesinę ir dalykinę reputaciją?
Kodėl publikuodami V.V.Landsbergio straipsnį „Toks truputį rudeninis“, kuriame rašoma apie „Anykštos“ redakciją, 15min.lt netikrino faktų ir neišklausė kitos pusės nuomonės?
V.V.Landsbergis 2017 m. lapkričio 18 dieną portale 15min.lt paskelbtoje publikacijoje „Toks truputį rudeninis“ taip apibūdina mūsų leidinį: „Jau daugelį metų stebiu mažo provincialaus laikraštuko „Anykšta“ gyvavimą: piktokas, primityvus, suburiantis tamsiausius miestelio budulius „pasip...davoti“ komentaruose... Toks verslas, sakytume, ir nieko asmeniška: anoniminių išmatų drabstymas, nebepastebint, kad laisvojo komentaro „tryda“ dažniausiai tiražuojama psichiškai nestabilių, primityvių arba net pavojingų ypatų... Tai jų kvapo ir saviraiškos erdvė, jųjų „tėvynė“.
Žurnalistų etikos kodeksas nurodo, kad nuomonė turi būti reiškiama korektiškai. Deja, režisieriaus tekstas apie „Anykštą“ jau peržengia nuomonės ribas ir pateikiamas kaip faktas. O Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad pateikiant faktą, o juo labiau ką nors kaltinant, turi būti išklausyta ir kita pusė.
Deja, publikuodama V.V.Landsbergio tekstą, kuriame šmeižiama „Anykštos“ redakcija, 15min.lt netikrino faktų ir nesudarė galimybės „Anykštos“ redakcijai išsakyti savo poziciją.
15min.lt publikuojamame V.V.Landsbergio tekste „Toks truputį rudeninis“ skaitome įžeidinėjimus „Anykštos“ redakcijai ir redaktorei Gražinai Šmigelskienei. Jame V.V.Landsbergis kaltina „Anykštos“ redakciją vos ne kenkimu valstybės lygmeniu kurstant nesantaiką ir patyčių atmosferą Lietuvoje. Jis kelia sąmokslo teorijas, esą „Anykšta“ yra toks leidinys, kuris valdo šalies internetinius trolius, sąmoningai juos telkia menkinti V.V.Landsbergio iniciatyvas ir niekinti Lietuvos partizanų atminimą (tuo tarpu redakcija savo leidiniuose: naujienų portale, laikraštyje „Anykšta“, Utenos regionui skirtame žurnale „Aukštaitiškas formatas“ – nuolat vykdo kultūrinius ir švietėjiškus projektus, skirtus įtvirtinti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę savimonę ir griauti mitus apie sovietinę santvarką).
Šie V.V.Landsbergio viešai išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina „Anykštos“ redakcijos vadovų ir žurnalistų garbę ir orumą, menkina „Anykštos“ redakcijos autoritetą ir neturi jokio realaus pagrindo.
Naudodamiesi Visuomenės informavimo įstatymo numatyta rezonanso teise, norime paaiškinti aplinkybes, kodėl portalas 2017-11-11 publikavo tekstą „Kurs filmą apie A.Ramanauską-Vanagą“.
Žinią apie iniciatyvą kurti filmą apie legendinį Lietuvos partizaną A.Ramanauską-Vanagą (kaip ir kiti interneto leidiniai ir feisbuko naudotojai, taigi tekstas buvo labai jau netgi viešas), portalas paskelbė norėdamas prisidėti prie šios gražios iniciatyvos. Tuo labiau, kad anykštėnai ne kartą yra prisidėję V.V.Lansbergiui filmuojant kitus filmus kaip savanoriai aktoriai.
Atkreipiame dėmesį, kad pats V.V.Landsbergis nuolat ieško kontaktų su mūsų redakcija – savo iniciatyva jis UAB „Anykštos redakcija“ leidiniams siunčia savo straipsnius, kuriuos kartais išspausdiname. „Anykštos“ leidiniai reklamuoja įvairius V.V.Landsbergio renginius, kurie vyksta Anykščių rajone (paskutinis renginys, kurio informaciniu rėmėju buvo „Anykšta“, Anykščiuose vyko tą dieną, kai 15min.lt paskelbė V.V.Landsbergio publikaciją „Toks truputį rudeninis“, apie V.V.Landsbergio piligriminę kelionę), todėl domėjimasis menininko kūrybiniais planais redakcijai atrodo visiškai suprantamas.
Sumanymas kurti filmą apie A.Ramanauską-Vanagą buvo paskelbtas režisieriaus kreipimosi nekomentuojant, nevertinat – publikuotas tiesiog toks, koks ir buvo paties V.V.Landsbergio parašytas. Šis kreipimasis paimtas ne iš V.V.Landsbergio „Facebook“ puslapio, kaip jis teigia, o iš pasidalinimų „Facebook“ erdvėje (kurių buvo per 600).
Dėl anoniminių skaitytojų komentarų, kurie ironiškai vertina V.V.Landsbergio veiklą ir kūrybą, „Anykštos“ redakcija prisiimti atsakomybės negali. Redakcija laikosi pozicijos naujienų portale anyksta.lt savo iniciatyva šalinti nesantaiką kurstančius, žeminančius komentarus, taip pat esant reikalui perduoda policijai įžeidžiančių komentatorių IP adresus.
Atkreipiame dėmesį, kad V.V.Landsbergis niekada nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į „Anykštos“ redakciją, prašydamas pašalinti jį skaudinančius ar žeminančius komentarus.
Žeminančios, niekinančios leksikos imasi pats V.V.Landsbergis kovodamas su anyksta.lt portalo komentatoriais. „Anykštos“ redakciją nustebino faktas, kad labiausiai neetiški komentarai po straipsniu „Kurs filmą apie A.Ramanauską-Vanagą“ buvo pasirašyti „vvl“: „Labiausia nenorėčiau kurti filmo apie tokį idiotą kaip tamsta, nebent kaip apie diagnozę nebepagydomų, užzombintų vargšų. Kita vertus – gyvuokit, laisvas kraštas, turi teisę ir anonimai sėkmingai Anykštose anonizuotis“, – rašo vvl.
Mažo rajono redakciją stebina, kad tokius komentarus gali rašyti ne koks provincijos budulis, pasak V.V.Landsbergio, o Lietuvą mokantis tolerancijos ir kviečiantis nesityčioti ir nežeminti kitų intelektualas, režisierius, rašytojas, kurio veikla įvertinta valstybiniu lygiu.
Šiame kontekste keistai atrodo V.V.Landsbergio priekaištai komentatoriams dėl, jo žodžiais tariant, „nuodingos, nesugyvenamos atmosferos“, „stingdančios neapykantos“, kai paties „mokytojo“ leksika niekaip neišeina iš analinės stadijos – yra grubi, užgauli, niekinanti, žeminanti ir skaudinanti kitus. O dažnai net ir necenzūrinė. Kokios tolerancijos savo atžvilgiu gali tikėtis V.V.Landsbergis, kuris pakiliai cituoja L.Donskį ir kviečia „ramiai, aristokratiškai darbuotis infekuotoje viešojoje erdvėje“, kai pats kitus žmones vadina „psichiškai nestabiliais“, „primityviais“, „pavojingais ypatomis“, „tamsiausiai miestelio buduliais“, „trydomis“, „tristukais“?
Apmaudu, kad tai jau ne pirmas V.V.Landsbergio asmeninis išpuolis prieš „Anykštos“ laikraštį ir jo žurnalistus, viešoje erdvėje redakcijos veiklai apibūdinti naudojant „fekalinį“ žodyną.
2008 metais „Pasaulio anykštėnų“ puslapis paskelbė jo straipsnį „Pasaka apie Anykščių tristuką“, kuriame taip pat kalbama apie „Anykštos“ redakciją ir jos žurnalistą. Emocijai išreikšti režisierius šioje publikacijoje taip pat naudoja ekskrementų sąvokas.
Šią pasaką galite rasti čia.
Ekskrementų pavadinimai, kitaip manančių niekinimas ir žeminimas, būdingi viešiems V.V.Landsbergio pasisakymams. Tais pačiais metais portale alfa.lt rezonuodamas į LEO LT projektą, V.V.Landsbergis savo publikacijoje įveda „Gavniausko“ personažą. Nereikia didelės įžvalgos, kad suprastume, kokį Lietuvos leidėją menininkas turi omenyje.
Gražina Šmigelskienė yra UAB „Anykštos redakcija“ vyriausioji redaktorė.
PAPILDYTA 2017.11.21 8.33 val.
VVL atviras komentaras „Anykštos“ redaktorei G.Šmigelskienei:
Gražina – aš savo ankstesniu (asmeniškai jums siųstu) komentaru paprašiau, kad manasis facebook'o įrašas apie naująjį filmą iš „Anykštos“ būtų išimtas, nes nedaviau tam sutikimo; jūs „pasiskolintą“ rašinį palikote ir anonimų pamazgos tęsėsi. Tada reagavau ir parašiau 15min komentarą „Toks truputį rudeninis“ – apie gniuždančią provincijos laikraštėlio kultūrą, pasireiškiančią nekontroliuojamuose anoniminiuose komentaruose.
Mano adresu tegu tęsiasi, jei jums tik nuo to „biznis“, esame įpratę, bet kai vanagaitės ir panašūs šluostosi kojas į partizanus, tuomet jau užsiuntu, man ta tema pernelyg opi. Dėl to ir reagavau, kai neišėmėt.
Reziumuojant: tikiuosi, mūsų gyvenimo keliai eis savais keliais, nesusikirsdami, linkiu jums ir jūsų redakcijai šviesos, kelti dvasią ir kultūrą. Mano įsitikinimu – jūsų komentatoriai elgiasi nusikalstamai, netinkamai, bet jei jums tinka, gyvuokit. Linkiu visgi gyvuoti kitaip, švariau ir pozityviau. Beje, mano reakcijos apie tristuką ir kt. visad buvo reakcija į „Anykštos“ pamazgas. Niekad nepuoliau, tik gyniausi, bet ir to nebedarysiu, nebeįdomu. Prasmingiau ką nors kurti.
Gražių Jums gėlių, vis prisimenu, kaip norėjot kažkada jas auginti ir dovanoti žmonėms.
Vytautas
