Gregory Feiferis: Lietuviai supranta, kaip mąstoma Kremliuje

Į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams galima atleisti jų nesuvokimą, kaip rimtai lietuviai priima Rusiją. Nuo Klaipėdos iki Vilniaus paprasti lietuviai laukia dienos, kada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo Krymo ir karo Ukrainoje atsigręš į juos ir jų kaimynus Latvijoje bei Estijoje. Jų baimės yra suprantamos. Kiekviena Baltijos valstybėse gyvenanti šeima savo kailiu patyrė, ką reiškia Rusijos okupacija.
Gregory Feiferis
Gregory Feiferis / Leidyklos nuotr.

Mano knygos redaktorė Jurgita Ludavičienė man sakė, kad 1944 metais Lietuvos kariuomenės rezervui priklausęs jos senelis turėjo dvi valandas nuspręsti, ką daryti. Kadangi okupantai tikrai būtų išsiuntę į lagerį, jis pabėgo į Vakarus, palikdamas savo žmoną ir dvi dukras. Jie daugiau nebepasimatė.

Blogi prisiminimai ir Rusijos baimė čia turi gilias šaknis. Kadaise galingos Lenkijos-Lietuvos valstybės dalis, Lietuva pirmą kartą Rusijos imperijos buvo praryta XVIII amžiuje. Trumpai laisva pabuvusi po Pirmojo pasaulinio karo, ji buvo vėl okupuota Rusijos. Po karo dešimtys tūkstančių lietuvių pabėgo, 250 tūkstančių buvo nužudyti arba išsiųsti į lagerius.

„Aš nenoriu turėti tik dvi valandas sprendimui, ką daryti, jei Rusija nuspręstų pulti“, – teigė J.Ludavičienė. Ji augina dvi dukteris. „Kiti bando nuspręsti, ką daryti, kad jų sūnums netektų kariauti“, – pridūrė ji.

Lietuviai jau žino, ką reiškia priespauda

Kol Vakarų šalys diskutuoja, kaip atremti V.Putiną, ši anksčiau Sovietų Sąjungai priklausiusi respublika dabar Europos Sąjungos ir NATO, o nuo sausio – ir eurozonos dalis. Ji yra pagrindinis imtis veiksmų raginantis balsas.

Tačiau jie žino, kad dešimtmečiai, kuriuos praleido Rusijos priespaudoje, juos įgalino suvokti, kaip mąsto Kremlius. Ir jie baiminasi, kad jų balsas nuskęs į save orientuotuose, inertiškuose Vakaruose.

Jei Rusijos atvira agresija prieš savo kaimynę nebus sustabdyta, kaip teigė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, agresija gali būti nukreipta prieš Europą.

Lietuviai suvokia savo nuogąstavimus ir linkę teisintis, jei pasirodytų ne vietoje isteriški. Tačiau jie žino, kad dešimtmečiai, kuriuos praleido Rusijos priespaudoje, juos įgalino suvokti, kaip mąstoma Kremliuje. Ir jie baiminasi, kad jų balsas nuskęs į save orientuotuose, inertiškuose Vakaruose.

Kremlius Lietuvos paramą Ukrainai yra pavadinęs provokacija, kenkiančia taikiam konflikto sprendimui. Lietuva tapo fronto linija naujai Maskvos paskelbtame Šaltajame kare Vakarams. Per pirmus dešimt praėjusiųjų metų mėnesių NATO lėktuvai 130 kartų kilo palydėti prie Lietuvos sienos priartėjusius Rusijos lėktuvus. 2010 metais tokių atvejų buvo vos 4.

Lietuva yra ypač veikiama, nes ji turi sieną su Karaliaučiumi, kuris Šaltojo karo metu buvo uždara militarizuota zona. Maskva šioje teritorijoje laiko į Europą nukreiptas raketas, organizuoja karines pratybas. Praėjusį sausį jose dalyvavo 9 tūkst. karių ir daugiau kaip 55 karo laivai. Panašios pratybos vyko prieš Rusijai užpuolant Gruziją 2008-aisiais ir prieš pat Krymo okupaciją.

Taip pat baiminamasi, kad Kremlius ieško galimybių išnaudoti mažą, bet garsiai besireiškiančią lenkų tautinę mažumą, kuri dažnai oponuoja valdžios veiksmams.

Be brutalios jėgos, lietuviai dar baiminasi kitų, mažiau matomų, Maskvos organizuojamo hibridinio karo aspektų. Rusija pagrasino, kad atnaujins baudžiamąjį persekiojamą prieš kelis tūkstančius lietuvių vyrų, kurie pabėgo iš sovietų kariuomenės 1990 ir 1991 metais.

Taip pat baiminamasi, kad Kremlius ieško galimybių išnaudoti mažą, bet garsiai besireiškiančią lenkų tautinę mažumą, kuri dažnai oponuoja valdžios veiksmams. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis atvirai pritaria Maskvos veiksmams Ukrainoje, įtariama, kad jis turi ryšių su Kremliumi.

Remia ar neremia Rusija tokius aktyvistus Lietuvoje, prorusiškos įtakos baimė čia auga.

Lietuviai bando griauti mitus apie Rusiją

Ketvirtadalis Latvijos ir Estijos gyventojų – rusai, Lietuvoje jie sudaro tik apie 6 proc. gyventojų. Jei V.Putinas nuspręstų užpulti Latviją ar Estiją, arba abi, jis tikrai imtųsi ir Lietuvos.

Praėjusį mėnesį Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas realia grėsme pavadino tai, kad Rusija mėgina destabilizuoti Baltijos šalis naudodama panašią taktiką, kokią naudoja Ukrainoje.

Rusijos propaganda padėjo sustiprinti balsus Vakaruose, kurie aiškina, kad Ukrainą ir Rusiją sieja bendra kultūra, o Ukraina viena esą neturi perspektyvų.

Nuo krizės pradžios NATO nuramino šias šalis pakeitusi reagavimo planus ir paskelbusi, kad įsteigs naujus vadovavimo centrus 6 valstybėse, kuriuose bus dislokuoti 5 tūkst. karių.

Nors Lietuva mato NATO kaip savo didžiausią nepriklausomybės garantiją, daugelis abejoja, ar Aljanso sutarties 5 straipsnis, pagal kurį ataka prieš vieną valstybę reiškia visų NATO šalių užpuolimą, suveiktų, jei Rusija pultų Lietuvą.

Dabar lietuvai bando griauti mitus, kuriais apipinti Maskvos veiksmai. Rusijos propaganda padėjo sustiprinti balsus Vakaruose, kurie aiškina, kad Ukrainą ir Rusiją sieja bendra kultūra, o Ukraina viena esą neturi perspektyvų.

Cenzūra nieko gero neduotų

Nors kai kurie Lietuvos politikai ragina uždrausti Rusijos propagandos kanalus, viename stende knygų mugėje, kurioje lankiausi, buvo raginama palaikyti įvairius požiūrius. Rašytojas Tomas Venclova palaiko tokią nuomonę, sakydamas, kad cenzūra nieko gero neduotų. „Tai tingus atsakymas į labai sudėtingą problemą“, – sako jis.

Mes suprantame sovietinę sistemą, nes mes buvome jos dalis. O dabar mes privalome sakyti tiesą Vakarams, kurie nesupranta pavojaus.

Kiti sutinka, kad Lietuvoje esantis pliuralizmas duoda stiprumo jos argumentams.

„Mes – hibridinė visuomenė, – sakė man Ramūnas Bogdanas. – Mes suprantame sovietinę sistemą, nes mes buvome jos dalis. O dabar mes privalome sakyti tiesą Vakarams, kurie nesupranta pavojaus.“

Dabar Lietuva stebi Ukrainą ir tikisi geriausio. „Mes verkiame dėl Ukrainos“, – sakė man kitas žurnalistas.

Lietuviai supranta, kad norint atremti Maskvą, teks ilgai ir sunkiai kovoti.

„Aš nesulauksiu tų laikų, kai Rusija nebekels grėsmės. Dabar tai suprantu“, – kratydama galvą sakė vienos pagrindinių Lietuvos leidyklų vadovė Lolita Varanavičienė.

Gregory Feiferis yra JAV žurnalistas, neseniai išleidęs knygą „Rusai: žmonės už valdžios fasado“, kuri ką tik išleista ir lietuvių kalba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis