Pagal seną tradiciją – tik pačioje rašinio pabaigoje paaiškinsiu, kodėl jis taip – atvirkščiai – daro. O dabar apie tai, kas gi atsitiktų, jei visi mes viską 2014-aisiais darytume atvirkščiai.
Jei ponia Seimo pirmininkė imtų gražiai su prezidente šnekėtis ir jei imtų – priešingai nei dabar – barti buvusį savo partijos pirmininką, visai gali būti, kad atsirastų dar daugiau tą ekspirmininką mylinčių ir už jį balsuosiančių. Nes lietuviai visuomet labai gailisi to, ką laikraščiai ir televizijos bara.
Jei Visagino piliečiai imtų garsiai džiaugtis, jog pagaliau atsikratė mūsų šaliai visiškai nereikalingos atominės elektrinės, o valdžia katutėmis paplotų tokias elektrines statančioms dviem kaimyninėms valstybėms, tai ir mes galbūt Naujųjų naktį būtume išgėrę šampano už tautų draugystę. Kaip senais laikais. Ir įtampa sumažėtų, ir galbūt pieno upės į tas šalis plaukiančios ne sausėtų, o džiugintų mūsų ūkininkus.
Visai galėjo būti (ir tik per nedidelę klaidą nebuvo), kad atvirkščiai atsitiktų su pensijomis ir kitais pajamų šaltiniais. Jei neturtingi teisėjai ir nedaug uždirbantys Seimo nariai būtų atvirkščiai pasielgę – sau susimažinę, o 70-mečiams padidinę – tai 2014-aisias – visai gali būti – tų septyniasdešimtmečių namuose jau šiandien kybotų gražiai įrėminti jų portretai, o rinkimų dieną jau šeštą valandą ryto prie balsadėžių nusidriektų kilometrinės eilės.
Kadangi dažniausiai rašau apie televizijas, tai nepraleisiu progos tų televizijų – atvirkščiai nei anksčiau – pagirti. Visi tie mūsų lietuviški kanalai yra tiesiog puikūs. Nes be pagrindinių – informavimo bei linksminimo funkcijų – dar atlieka ir edukacinę.
Kadangi dažniausiai rašau apie televizijas, tai nepraleisiu progos tų televizijų – atvirkščiai nei anksčiau – pagirti. Visi tie mūsų lietuviški kanalai yra tiesiog puikūs. Nes be pagrindinių – informavimo bei linksminimo funkcijų – dar atlieka ir edukacinę.
Vieni kasdien moko anglų, o kiti – rusų kalbos. Tai tik jų transliuojamos reklamos padeda pensininkams nepasiklysti siūlomų vaistų jūroje. Tik jų rodomi realybės šou primena seneliams ir močiutėms sunkius ir skurdo kupinus metus: tuos, kuomet dar nebuvo silikono.
Tiesa, nuo 2014-ųjų – tikiuosi – atvirkščiai bus režisuojamos ir taps dar populiariaresnės tam tikros ir kol kas ne atvirkščios laidos.
Tie, kurie dabar į tamsų kaimą važiuoja ir ten gyvenančiųjų klausinėja, kodėl tas vyras tą moterį su kirviu po laukus vaiko, 2014-aisiais galės, atvirkščiai, atvažiuoti į šviesų kaimą ir to kaimo žmonėms pasipasakoti, kokios bėdos – piniginės ar moralinės – privertė juos rinktis tokią sunkią profesiją, verčiančią tyčiotis iš etnografinių darbštuolių.
Kaimo žmonėms jie kalbės – žinau tai – ne apie šeimyninę, o apie žurnalistinę neištikimybę. O tie jau ras, ką patarti. Ir dar: kai viskas bus atvirkščiai, tai ne Radžis ieškos žmonos, o visos Lietuvos žmonos – to vienintelio Radžio. Ir bus be galo įdomu, kur jis bandys slėptis.
Bus suduotas smūgis ir vartotojiškai visuomenei: laida „Yra, kaip yra“ galės vadintis „Nėra, tai ir nereikia“, o „Taip ir ne“ tereiks tik dekoracijas iš kairės į dešinę perkelti.
Lengviausia dirbti atvirkščiai, žinoma, bus sinoptikams. Lietuvos kaime sako, kad dabar jie tik 40 procentų orų permainų teatspėja. Bet – jei pradės atvirkščiai šnekėti – jau bus be jokių pastangų pasiekę 60 proc. teisybę. Kaip paprasta!
Pyktį pakeis begalinė meilė. Lietuvis mylės kitą lietuvį. Ir labai gerbs lenką. Nes ponas Tomaševskis irgi bus atvirkščias! Ir taip toliau. Ir taip apie kiekvieną 2013-aisiais jums nepatikusį dalyką. Neliks pavydo. Neliks lietuviškų nemigo naktų dėl to, kad virš jūsų buto iki pat aušros sklido girtos sesiją baigusių studentų dainos. Argi nebuvote jaunas ir ar tuomet nedarėte atvirkščiai, nei dabar darote?
Argi nebuvote jaunas ir ar tuomet nedarėte atvirkščiai, nei dabar darote?
Bet laikas grįžti pas daktarą odontologą, kasmet prieš Naujuosius savo pacientams dovanojantį labai brangias ir gražias gėles. Jis tai daro ne gruodžio 31-ąją, o truputį anksčiau: kad gėles tas dar spėtumėte nusinešti į darbą. Ir kad jūsų bendradarbiai dar spėtų pasidomėti, kokia proga ir iš ko gavote tokią puikią puokštę. Kai paaiškės, kad tai odontologas jus apdovanojo, visi be galo nustebs: už ką?
Jūs, žinoma, atsakysite, kad esate nuolatinė jo klientė. Jau daug metų. O tada ir seks generalinis klausimas: „Ar tikrai jis geras gydytojas?“ Žinoma! Nuostabus!
Ir tada – mažiausiai du jūsų bendradarbiai paprašys to odontologo telefono numerio.
P.S. Beje, panašiai buvo ir Panevėžy, kur šio puikaus miesto gyventojai metų metus negalėjo atkreipti mūsų dėmesio į kasmet visai neprastą Aukštaitijos eglę. Šiemet padarė atvirkščiai. Pabuvo ji kurį laiką negražia, o dabar – jau džiugina širdį.
