Ta keistoji šventė – Helovinas – įlipo į internetą, ir į dar išlikusį vieną kitą laikraštį.
Prieš dvi dienas sulaukiau skambučio iš mažyčio TV kanalo ir pageidavimo paaiškinti, kaip ruošiuosi karui su Rusija. „Ar nebijote?“, – paklausė. Pasakiau, kad karo nebijau, nes laikraščiai nustojo apie jį rašyti, o štai durų užraktą pakeičiau. Ir paaiškinau, kodėl.
Todėl, kad net trys laikraščiai ir keturi interneto portalai tris dienas labai vaizdingais žodžiais rašė, kaip Nemuno gatvėje (visai nesvarbu, kuriame ji mieste) kaimynus pažadino dūmų tvaikas ir nežmoniškas riksmas: tarp antrojo ir trečiojo aukšto liepsnojo gyvas žmogus. Gražiai buvo parašyta: su visomis dejonėmis. Bet nei pagavo padegėją, nei paaiškino ką ir už ką padegė. Bet, atrodo, prieš padegdami benzinu apliejo. Tuo pigesniu – 92-uoju.
Nei rašinys, nei atsitikimas lietuviams nepasirodė įdomus: anoniminių atsiliepimų – vos vienas kitas. Ir teko tuomet lietuviško Helovino ugnies įpūtėjams kitų baubų ieškoti. Rado.
Naujasis baubas buvo daug gražesnis ir moteriškosios lyties. Savojo rašinio antraštėje jis klausė: „Ar būsiu apkaltinta rasizmu, jei atsisakysiu permiegoti su juodaodžiu?“
Norėta, matyt, vėl pagąsdinti ir dar vieną diskusiją įžiebti. Bet argi gražuoles lietuves tokiais baubais išgąsdinsi? O štai diskusija pavyko. Komentatorius tiesiai šviesiai parašė, kad, girdi, nebūna balto ar juodo darbo: darbas yra darbas ir tiek. Ir joks čia Helovinas.
Naujasis baubas buvo daug gražesnis ir moteriškosios lyties. Savojo rašinio antraštėje jis klausė: „Ar būsiu apkaltinta rasizmu, jei atsisakysiu permiegoti su juodaodžiu?“
Bet šventę, bent jau spaudoje, nutarta tęsti.
Kova vyksta. Ir priekin šauna portalas, pranešęs, kaip Kevinas Davisas (iš pirmo žvilgsnio tikrai ne lietuvis, bet ką gali žinoti?) nužudė savo motiną. Pradžioje jis bandė pasmaugti ją elektros laidu. Bet nepavyko. Tuomet čiupo įrankį ir daug kartų mylimai mamytei tuo įrankiu – plaktuku – daužė per galvą.
Kai mamytė nebejudėjo, Helovino herojus panoro įsitikinti, ar ji tikrai negyva: įkišo ranką į atvirą žaizdą galvoje ir pačiupinėjo smegenis. Po to ramiu balsu (iš kur portalas tai žino?) prisipažino, kad su motina dar turėjo ir lytinių santykių. Praėjo dar keletas minučių ir ponas Kevinas ramiu veidu (taip rašo portalas) pridūrė, kad tai buvo pirmieji jo lytiniai santykiai („Manau, kad praradau nekaltybę su lavonu“).
Jaunystėje esu gyvenęs šeimyniniame bendrabutyje: tokiame, kur vonia ir tualetas dviem butams – bendri. Kaimynai buvo malonūs žmonės. Tačiau kuomet iš naktinių budėjimų grižęs Fredas (Alfredas) imdavo kumščiais daužyti savo nėščią žmoną, mano brangiosios akys pasidarydavo itin švelnios: ji niekaip negalėjo atsistebėti, koks esu geras. Nes nedariau taip, kaip Fredas darė.
Šiandienos žiniasklaidoje galioja ta pati neišpasakyto romumo taisyklė.
Jei po sunkaus darbo namolio grįžęs sūnus plaktuku nedaužo mamytei galvos ir nesikėsina ranka pačiupinėti jos šiek tiek pravertų smegenų, reiškia, kad dar ne taip blogai ir gyvenam. Ir ko tie lietuviai vis pyksta, kad pasaulyje naftai vis pingant, benzinas vis dar brangokas? Automobilių ne tik kiemuose nebėra kur statyti: šeštadienį jau nerasite vietos net prie „Akropolio“. Tad Helovinas tampa privalomu. Tam, kad neužsimirštume, kaip sunkiai už tokį gyvenimą kovojom.
Bet vis tiek danai gyvena dar geriau už mus.
Ir todėl vienas iš smagesnių pasiskaitymų visuomet yra apie Daniją. Arba kitą artimą šalį.
Rašoma apie tai, kad Danija dar tik planuoja uždrausti seksą su gyvūnais. O kol kas tai nedraudžiama.
Tas pats portalas su pasimėgavimu mums praneša, kad seksas su avimis Pakistane ar Afganistane laikomas įprastiniais santykiais. Ir dar rašoma, kad nieko tai nestebina, ir kad joks tai Helovinas. „Net 76 proc. danų pritaria zoofilijos uždraudimui“, – tokį sakinį spausdina vienas Lietuvos žiniasklaidos lyderių. Bet kodėl gi jis nutyli apie kitus 24 procentus? Apie tuos, kurie – taip jau išeina – pritaria zoofilijai?
„Net 76 proc. danų pritaria zoofilijos uždraudimui“, – tokį sakinį spausdina vienas Lietuvos žiniasklaidos lyderių. Bet kodėl gi jis nutyli apie kitus 24 procentus? Apie tuos, kurie – taip jau išeina – pritaria zoofilijai?
Skaitau lietuviškai danišką Heloviną toliau: „Oliveris Burdinskis gyrėsi nuo vaikystės esąs zoofilas.
Bet jis neketina skriausti savo šuns, nes pats esąs „kalė“, kuri leidžia savo šuniui tenkinti poreikius“.
Štai kokių žinių ant mūsų galvų beria laisva laisvos šalies, kuri vadinasi Lietuva, žiniasklaida.
Žinoma, galima tų žinių neskaityti. Bet aš gi pats anūkui Kajui sakiau: „Nebeturi neskaitytos knygutės? Tai pavartyk interneto portalus...“
Kajus varto. Nes jau pustrečio mėnesio lanko pirmąją klasę ir didžiuojasi mokąs skaityti.
